Kodėl reikia rašyti?

Profesionalūs mokytojai ir korepetitoriai

Amerikietiškos ir Lietuviškos literatūrinio švietimo vingrybės

 

Gebėjimas kurti nuoseklų tekstą yra reikalingas tiek paaugliams, tiek suaugusiems. Šis įgūdis reikalingas visiems – nepriklausomai ar žmogus yra linkęs į tiksliuosius, humanitarinius, ar meninius mokslus. Jums reikėtų pamatyti kaip atrodo skundai savivaldybei, prašymai vaikų ugdymo įstaigoms ir kiti raštai, kuriuos kartais rašo suaugę žmonės. Tai dažniausiai būna minčių kratinys arba vieno sakinio prašymas. Apie motyvacinius laiškus keičiant darbą, ar kitokios rūšies minčių dėstymą jau net nekalbu. Jie būna klaikiai nuobodūs, kūrybos nulis.

Kaip švietimo sistema dabar mokina vaikus dėstyti mintis. 

Dažnai rašymas, kaip procesas, mokinių suprantamas gana siaurai, t. y. žinojimas, kaip pritaikyti gramatines taisykles, atitikti bendrinės kalbos normą, kitaip tariant, sukurti tokį tekstą, kuris remiasi  nurodytais reikalavimais, sakytume, „klasicistinį“ rašinį. Mokiniams nėra siūloma improvizuoti, ar kūrybiškai pademonstruoti kritinį mąstymą, analitiškumą bei gebėjimą ieškotis informacijos ir iš jos daryti išvadas (samprotauti). Dauguma užduočių mokyklose yra padarytos kažkieno kito rašymo pavyzdžiu, o dabar tu, žmogeli, padaryk taip pat tik kita tema. Tavo kitoks mąstymas neįdomus, argumentavimas irgi. Argumentuok taip, kaip kažkokia kritikė argumentavo. Nori kitaip? Bus klaida, ir atimsime taškus. 

 

Kokius šalutinius efektus visuomenei sukelia tai, kad mokiniai nėra mokomi mąstyti patys?

Tokios kritiškai nemąstančios galvos yra visiškai neatsparios išorės veiksniams. Dažnai trūksta metakognityvinių įgūdžių, kad galėtų atpažintų sritis, kuriuose turimų žinių nepakanka. To pasekoje, gebėtų iškelti klausimus, kurie leistų išsiaiškinti, kur slypi problema. Tai itin svarbu šiuolaikiniame pasaulyje, kai prieinamos informacijos kiekis yra didžiulis. Todėl mokiniui ypač svarbu ugdyti kritinį mąstymą, formuoti savo individualios, savarankiškos nuomonės poziciją, kuri remtųsi ne tik asmeniniais įsitikinimais, tačiau ir įgytomis žiniomis. Mokinys turi gebėti patikrinti informaciją, nebijoti abejoti ir kelti klausimus. Tačiau visas šis savęs formavimo procesas – sunkaus ir nuoseklaus darbo rezultatas, kuris vos prasideda pradėjus skaityti pirmuosius tekstus.

Mano manymu, didžiausia bėda yra tai, kad vaikai skaito jau nuo 1 klasės, bet rašyti paragrafų ar rašinių, jų niekas neprašo. Todėl, kad daug taisymo mokytojams ir daug nestandarto. Mokytojų nelaimei, testinio modelio su atsakymo variantais šiuo atveju nepadarysi. Vis dėlto, kartais noras rašyti pasireiškia pačių mokinių iniciatyva – yra vaikų, kurie turi asmeninį rašymo „dienoraštį“. Tokie dar ankstyvame amžiuje pradėti rašymai, gali virsti įpročiu, kuris plėtosis ir vėliau. Deja, to nei šeimoje, nei mokykloje niekas neskatina.

Skaitymas yra privalomas, kad vaikai turėtų įrankius kūrimui. 

Svarbu leisti mokiniui naudoti gramatikos ir rašybos tikrinimo programėles, tačiau, kaip mokymosi priemonę. Svarbu nepamiršti, kad skaitymas taip pat – nepriklausomai nuo literatūros žanro ir pobūdžio – yra vienas iš būdų plėsti kultūrinius horizontus ir mokytis minčių dėstymo būdų. Dažnai girdima frazė, kad nuoseklus  argumentų dėstymas, kritiškos, turėjimas kritišką nuomonę, tai „įgimtas, iš kažkur aukščiau atėjęs gabumas“, o ne sunkaus darbo rezultatas. Deja, manymas, kad vaiko gebėjimas dalyvauti diskusijoje ar rišlaus, loginę struktūrą turinčio teksto kūrimas – ant mokinių pečių tupinčių mūzų darbas, gana naivokas. Tai galimai yra noras pateisinti atsakomybės nustūmimą nuo švietimo programų kūrėjų ant mokinių ir jų tėvų pečių.

Kaip tai daroma Jungtinėse Valstijose? Ko galima pasimokyti?

Jungtinėse valstijose vaikai turi “Writing Assessment” ir tai nėra tiesiog teksto suvokimas. Vaikai rašo 100, 150 ar 200 žodžių trumpus paragrafus. Tekstai būna tokiomis temomis kaip: “
1) What is something you have accomplished that has made a great impact on you?

2) Who was your most important role model as a child? … 

3) If you were in charge of a school trip, where would you go and why?

4) If you could change an action you took in the past, what would you change and why?

Daugiau visada galite internete paieškoti naudodami raktinius žodžius “ISEE Essay Sample Prompts”.

Aukštesnio lygio siekiančios amerikiečių šeimos vaikus registruoja pradinės mokyklos baigimo egzaminui. Tai yra kažkas panašaus, kaip pas mus egzaminas į 5 klasę, baigus 4 klasę. Šis egzaminas vadinasi ISEE testas (Independent school entrance examination) ir nėra valstybės finansuojamas. Jis yra priimamas virš 1200 įvairių privačių ir/ar katalikiškų mokyklų visame pasaulyje. ISEE yra taip pat ir vienas patikimiausių egzistuojančių metodų, ir labai padeda priėmimo procese 5-12 klasių mokykloms. ISEE leidžia mokykloms objektyviai palyginti paraiškas padavusius mokinius tiek esant kitiems įvertinimams, tiek turint tik ISEE. Mano nuomone, tai veikia kaip koks VBE Lietuvoje. Jį priima visi universitetai ir nereikalingi jokie kiti papildomi mokinių testavimai. O testuojanti institucija (Nacionalinis Egzaminų Centras – NEC) yra atskira organizacija. Tokia pati sistema yra ir su ISEE testu, tik jis yra pilnai privati, valstybei nepriklausanti įmonė. ISEE testą sudaro šios dalys: 

Verbal Reasoning

Quantitative Reasoning

Reading Comprehension

Mathematics Achievement

Essay (arba writing assessment).

Šis testas kainuoja $140 jeigu atliekamas gyvai, ir $200 jeigu atliekamas internetu. Teste galima surinkti nuo 0 iki 100%. Žinoma, dauguma vaikų surenka apie 45-65%. ISEE taip pat atsižvelgia į didesnes šeimas ir jeigu šeima registruoja skirtingais metais skirtingus vaikus – jiems pradedamos taikyti nuolaidos. Pavyzdžiui, 4 vaikų šeimoje 3 ir 4 vaikams testas kainuoja jau tik po $125.

Lietuviška sistema – rašymo egzamino nėra nei 4, 6 nei 8 klasėse. 

Lietuvos mokyklose, atliekant testus ar stojamuosius egzaminus, kurie tikrina mokinio žinias, neretai pastebima, kad rašymo dalis (bent jau ankstesnių klasių mokiniams) nėra sudedamoji įgūdžių tikrinimo dalis. Galima svarstyti, ar tai parodo požiūrį į mokinį, ar į rašymą apskritai. Gebėjimas bendrauti rašytiniu žodžiu yra vienas iš pagrindinių gero išsilavinimo rodiklių. Galbūt vertėtų skatinti pradinių klasių mokinius kurti trumpus, kūrybiškus tekstus. Tai būtų būdas, nuo kažko atsispirti, remtis kažkokia idėja, kuri dažnai girdima ir ją įgyvendinti Lietuvoje. Kaip bebūtų rašymo svarbumas vis dar vangiai realizuojamas dalykas Lietuvoje mokyklose – o juk viskas  prasideda nuo mažų žingsnelių.

 

Kaip turėtų rašyti vaikai?

Svarbu suprasti, kad rašymas, tai ne tik gebėjimas kurti tekstą, tačiau tai ir savęs, kaip asmenybės formavimas. Rašymas reikalauja sąmoningų pastangų ir praktikos kuriant, plėtojant ir analizuojant idėjas. JAV atliktas 2016 m. atliktas tyrimas atskleidė, kad 44 % vadovų mano, kad absolventai, atvykę į darbo rinką, neturi tvirtų rašymo įgūdžių. Ir čia yra su visomis jų pastangomis skatinti rašymą. Aš tik galiu įsivaizduoti kokio blogumo rezultatas būtų jei toks tyrimas būtų atliktas Lietuvoje? Taigi esminis tikslas turėtų būti rašymo įgūdžių skatinimas nuo ankstyvo amžiaus. Viename interviu, Lietuvių kalbos instituto (LKI) mokslo darbuotoja sociolingvistė R. Čičirkaitė kelia klausimą, „kas yra mokyklinis raštingumas?”. Tai itin svarbus klausimas, tačiau vienareikšmio atsakymo tikriausiai nėra. Norint tobulinti mokinio įgūdžius, visų pirma, reikėtų stebėti šį procesą, fiksuoti pokyčius. Vienas iš būdų galėtų būti siekis sekti savo asmeninę pažangą, taip išvengiant savęs lyginimo su kitais mokiniais, o susikoncentruojant į savo paties tobulėjimo procesą. 

Kokie galėtų būtų konkretūs žingsniai? 

Mokiniai, kiekvienų metų pabaigoje, turėtų rašyti baigiamąjį tų metų rašinį tam tikra tema. Priklausomai nuo klasės, priklausytų ir rašinio ilgumas, taip pat pasiekiami ir skirtingi kūrybiškumo lygiai. Temos turi būti pakankamai plačios, kad vaikai galėtų į jas atsakyti kuo kūrybiškiau. O vertinant reikia atsižvelgti ir į vaiko gebėjimą turėti savo nuomonę. Net jeigu ta nuomonė gali nesutapti su vertintojo nuomone, svarbu minčių argumentavimo raiška. Temos, galėtų būti tokios: 

  1. Kur ir kodėl ten rinktumeis keliauti, jeigu galėtum nuvykti bet kur? (5-6 klasės)
  2. Koks įvykis nutiko šiais metais, kuris tau padarė didžiausią įtaką? Kaip jis tave paveikė? (5-6kl)
  3. Tavo nuomone, ar svarbiau mokinti mokinius literatūros ar istorijos mokyklose? Kodėl? (8kl-9kl)

Baigiamieji žodžiai

Švietimo programų sudarymas yra labai atsakingas darbas. Jis yra labai susijęs su tuo, ko pageidauja visa mokyklos bendruomenė (ir tėvai, ir mokiniai, ir mokytojai). Jeigu visiems yra puikiai tinkamas rašymas pagrįstas kažkieno kito parašyta kokio nors kūrinio interpretacija – šaunu. Aš iki pat dabar mokau vaikus pagal šią schemą, nes tai yra valstybiniame egzamine. Jie gauna 100-tukus iš egzaminų, bet, aš manau, kad vaikams reikia ugdyti norą siekti daugiau.

Eimantas Garsauskas

Eimantas Garsauskas

Lietuvių kalbos mokytojas ir 4 klasės mokytojas


Eimantas moko lietuvių kalbos. Taip pat
4 klasės mokytojas.

 +370 606 79040

info@mokinkis.lt

Ar pasiruošę sustiprinti savo žinias?

Mokinkis, siekiantiems daugiau.

Krepšelis0
Nėra produktų krepšelyje
Tęsti apsipirkimą
0
Call Now Button+370 606 79040