Priešmokyklinis ugdymas

Profesionalūs mokytojai ir korepetiroriai

Mokyklėlėje dirba logopedė Gražina Tumienė.

 

Gražina Tumienė baigė Šiaulių universiteto defektologijos ir logopedijos ištęstinės bakalauro-magistro studijas. Ji yra dirbusi įvairiuose Vilniaus darželiuose (Krivūlė, Tarandės vaikų darželis), pradinėse mokyklose (Vilkpėdės darželis-pradinė mokykla), bei jau 20 metų dirba Šeškinės poliklinikoje. Mokyklėlėje MOKINKIS Gražina privačiai padeda vaikams norintiems nebešvepluoti bei didesnių kalbos sutrikimų turintiems vaikams. Logopedo darbe labai daug susiduriama su vaikais, kurie jau yra lankę pas skirtingus logopedus, tačiau užsiėmimai duodavo labai menkus rezultatus. Gražina Tumienė dirba ne tik per žaidimus, tačiau naudodama ir specialius logopedinius zondus. Jų pagalba vaikui yra parodoma kokioje pozicijoje turi būti lūpos ir liežuvis, kad gautųsi vienokie ar kitokie garsai. Žaidimai yra labai svarbus įrankis padedantis išlaikyti vaiko dėmesį ir darbingumą, tačiau mokymasis tik per žaidimus tampa labai lėtas. Vaikui malonumo daug, ir eina pas logopedą labai noriai, tačiau rezultatais tėvų nedžiugina. Galvojant apie rezultatus reikia visuomet galvoti dar ir taip: net jeigu logopedas ir visiškai nieko nedarytų, vaikas vis tiek po truputį geriau kalbėtų, nes jis yra vaikas, kuris mokosi kažkiek ir savaime. Todėl jeigu per ilgą logopedo lankymą pasiekiami nedideli rezultatai, tai neretai net ir tie minimalūs rezultatai gali būti ne logopedo nuopelnas. Tikėtina, kad vaikas pats savaime būtų jau šiek tiek pasistūmėjęs ir geriau pradėjęs kalbėti. Tokie minimalūs rezultatai tik parodo, kad logopedas prie jų realiai visiškai neprisidėjo. „Viena mama vaiko kalbą ištaisiusi po 6 mano užsiėmimų guodėsi: o mes tiek ilgai lankėme pas įvairiausias logopedes, o iš tiesų jos tebuvo vaiko žaidimų draugės“ ,- mamų nuoskaudomis dalinasi Gražina.

Logopediniai užsiėmimai efektyvausi yra atėjus gyvai dėl nedidelio vaikų amžiaus. Tačiau tiems, kas neturi galimybės gyvai (gyvena užsienyje arba ne Vilniuje) logopedo užsiėmimus galima daryti nuotoliniu būdu. Gražina dirbo su lietuvių išeivių vaikais online. Tam yra pasiruošusi tinkamus mikrofonus, kameras. Online logopedo užsiėmimuose turėtų dalyvauti bent vienas iš tėvų, nes kartais turi padėti logopedei.

Norintiems užsiregistruoti pas logopedę Gražiną, skambinkite tel.: +370 610 12363.

Logopedė Gražina Tumienė mokina vaiką logopedinio užsiėmimo metu. Rodomos kortelės ir lavinami vaiko motoriniai ir vizualiniai įgūdžiai.

Logopedė Gražina Tumienė_pozuoja į kamerą

Normali vaikų raida pagal amžių

3 metų vaikas dažniausiai jau šiek tiek kalba. Neretai vis dar painioja sakinių struktūrą, kartais netiksliai ar ydingai taria kai kuriuos garsus ar raides. Tokio amžiaus vaiką tėveliams reikia dažnai taisyti ir ‘padėti jam kuo tiksliau taisyklingai ištarti garsus’. Jeigu tėveliai skiria vaikui pakankamai dėmesio šiame amžiuje – dažniausiai tlimesnių kalbos problemų būna išvengiama. Šiame amžiuje kalbėjimo netikslumai ir sutrikimai vadinami norma, nes jie dar eigoje gali pasitaisyti. Tiesa, jeigu vaikas iki 3 metų iš viso nepradeda kalbėti, tai jau reikia pradėti aiškintis, kodėl taip gali būti. 4-6 metų vaikai turi mokėti aiškiai kalbėti ir reikšti mintis. Jie turi tinkamai tarti visus garsus, mokėti ‘skaityti paveiksliukais’. 4 metų vaikas gali vis dar turėti tarimo problemų, tačiau į tai jau reiktų atkreipti dėmesį ir pradėti galvoti apie logopedą. Jeigu vaikas vis dar netiksliai šneka, arba švepluoja iki 5 metų amžiaus, tai jo kalbos raida yra sulėtėjusi ir reikia vaiką skubiai mokinti tvarkingai kalbėti. Uždelstas ir per ilgai netaisytas tarimas tampa ydingu ir jį permokinti vėliau būna labai sudėtinga.

7 metų vaikai prie prieš eidami į pirmą klasę turi mokėti i) aiškiai kalbėti ir tarti garsus ii) būti psichologiškai subrendę eiti į 1 klasę. Papildomai vaikai gali jau mokėti skaityti bei skaičiuoti elementarius veiksmus 1-10 ribose, tačiau tai nėra privaloma. Jeigu yra taip, kad vaikas prieš eidamas į pirmą klasę jau moka ir skaityti, ir rašyti, ir neblogai skaičiuoja – mokytojai gali rekomenduoti tokį vaiką leisti tiesiai į antr1 klasę. Vaiko parengtumą mokyklai gali nustatyti psichologas arba logopedas ir pateikti oficialias išvadas mokyklai, bei tėveliams. Iš tiesų prieš leidžiant vaiką į mokyklą yra labai svarbu, kad vaikas būtų tinkamai parengtas ir žinių ir psichologine prasme. Eiti į mokyklą ir pasitikėti savo jėgomis padeda, jeigu vaikas bent šiek tiek pažįsta raides ar moka bent minimalius matematikos veiksmus. Didesnių problemų mokykloje dažnai susilaukia berniukai, kurie šiek tiek ilgiau bręsta ir iki 14 metų berniukai yra emociškai 1 metais jaunesni, nei mergaitės. Jiems šiek tiek sunkiau sekasi išmokti skaityti, rašyti. Tie sunkumai kerta per pasitikėjimą ir atmuša norą mokintis. Daugiau apie berniukų psichologiją turėtų pasiskaityti mamos ir močiutės, kurios pačios būdamos moterimis – kartais berniukus gali sunkiai suprasti. Tam stipriai rekomenduoju knygą: Augant Kainui (yra vertimas į lietuvių kalbą knygynuose). Knygoje du psichologijos daktaro laipsnius turintys gydytojai dalinasi savo patirtimi ir teigia, kad vaikai, kuriems sunkiau einasi mokslai, ar ateityje pasuka „netinkamais keliais“ dažniausiai yra netinkamo auklėjimo rezultatas. Jeigu tik tėvai ir mokytojai žinotų ką ir kaip galima daryti, kad vaikui padėti užaugti visavertišku, protingu ir geru piliečiu – viskas būtų daug geriau.

Ar pasiruošę sustiprinti savo žinias?

Mokinkis, siekiantiems daugiau.

Krepšelis0
Nėra produktų krepšelyje
Tęsti apsipirkimą
0
+370 606 79040