Tai dažniausiai pirmoji lietuvių kalbos pamoka penktokui – individuali arba diagnostinė. Jos tikslas yra ramiai ir aiškiai pasižiūrėti, kas vyksta su vaiko rašyba ir kalbos pagrindais. „Užlopyti viską per vieną kartą“ nepavyks, todėl per pirmąją pamoką svarbiausia susidaryti realų vaizdą ir tik tada planą. Į tokią pamoką dažniausiai ateina vaikai, kuriems penktoje klasėje pradeda kristi pažymiai, nors pradinėse „lyg ir buvo viskas gerai“, arba jau anksčiau jautėsi, kad lietuvių kalba sunkesnė už kitas.
Dažniausia problema – rašyba, pilnai neišmokta ketvirtoje klasėje. Pradinėse mokyklose pažymiai dažnai nerašomi (kad vaiko „nenuteikti neigiamai“), todėl tėvams sunku laiku pamatyti, jog vaikui jau kurį laiką sunku. Penktoje klasėje atsiranda pažymiai, programos tempas paspartėja, kartais pasikeičia mokykla ar mokytoja, ir tada senesnės spragos išlenda labai aiškiai: klaidos diktantuose, neišlaikomos taisyklės, sunku parašyti tvarkingą sakinio struktūrą ar trumpą pasakojimą.
Per pirmą pamoką mokytojas duoda įvairių praktinių užduočių: rašomas trumpas diktantas (ar keli), sprendžiami pratimai su raidžių įrašymu, žodžių dalijimu į skiemenis, reikšminio žodžio pažymėjimu, sakinio narių paryškinimu ir pan. Duodama atspausdinta medžiaga – vaikas tiesiai ant lapų rašo, brauko, taiso, tėvams nereikia nieko papildomai pirkti ar ruošti. Taip dirbti efektyviau nei vien rašyti diktantus, nes per korepetitoriaus pamoką norisi padaryti kuo daugiau ir sudėtingesnių užduočių. Mokytojas stebi ne tik klaidų kiekį, bet ir tai, ar vaikas remiasi taisyklėmis, ar tiesiog „spėlioja iš akies“.
Po pirmos pamokos mokytojas su tėvais aptaria konkretų veiksmų planą: kiek ir kokių pamokų realiai prireiks, kad pakeltume lygį iki norimo, ir kiek laiko po to reikėtų palaikomųjų pamokų, kad rezultatas „neišsivaikščiotų“. Dažniausiai viskas vyksta dviem etapais: pirmas – intensyvesnis spragų taisymas (rašyba, sakiniai, pagrindinės taisyklės), antras – retesnės, palaikomosios pamokos, kuriose tikrinama, ar taisyklės prigyja praktikoje.
Kai šie du etapai praeina, dažniausiai galima daryti pertrauką keliems metams: vaikas būna stipriai išmokytas visko, ko šitam mokyklos etapui reikia, ir vėl gali gana savarankiškai dalyvauti ugdymo procese. Vėliau, jei atsiranda naujų iššūkių (pasikeičia mokykla, daugėja rašto darbų, artėja koks didesnis patikrinimas ar egzaminas), visada galima trumpam grįžti pasimokinti papildomai. Abejojantiems kada ir kaip reikėtų grįžti pasimokinti papildomai mes rekomenduojame po metų ar kelių vėl atlikti diagnostiką ir pasižiūrėti kokia yra situacija.