Dauguma sako, kad geriausias būdas mokytis chemijos formules bei reakcijas yra jas „iškalti“.

Šis teiginys iš dalies yra teisingas, nes chemijoje yra daug įvairių konstantų (pastovus dydis) bei
išimčių su formulėmis ar reakcijomis. Tačiau didžiąją dalį chemijos iš tikrųjų užtenka suprasti.

Tiek elementai, tiek junginiai turi vienodų ar panašių savybių su kitais elementais, junginiais,
vadinasi, reaguodami, jie elgsis taip pačiai.

Taip pat galima junginius bei elementus sieti su
įsimintinais žodžiais ar trumpiniais, tam tikras molekulines struktūras nusipiešti, o reakcijas
pabandyti pasidaryti namuose (apie tai kitame punkte). Ir galiausiai, visada reikia pasikartoti tai,
ką jau išmokome. Tai gali būti įvairių uždavinių sprendimas arba diskusija su kolegomis.

Turbūt vienas iš geriausiai žinomų ir saugiausių eksperimentų yra sodos maišymas su actu. Sodą
užpylus actu,  ji pradeda putoti (susidaro dujos). Šiuo eksperimentu galima lengviau suprasti
rūgščių sąveiką su bazėmis.

Taip pat galima bandyti užsiauginti kristalų naudojant cukrų bei
vandenį; pasidaryti „lava lamp“ naudojant aliejų, vandenį ir maistinius dažus; ištirti įvairių
tirpalų pH 10-15 min vandenyje pavirus raudonąjį kopūstą ir gautą skystį sumaišant su rūgštimis
(actas), bazėmis (soda); su suaugusiųjų priežiūra galima pakeisti liepsnos spalvą naudojant
įvairius metalus bei junginius (litis, kalio chloridas…).

Atliekant eksperimentus namuose, kad ir
nepavojingus, visada pasirūpinkite saugos priemonėmis.

Iš tikrųjų cheminių lygčių lyginimas yra labai elementarus. Tiek kairėje, tiek dešinėje pusėje turi
būti vienodas kiekvieno elemento skaičius. Sudėtingesnes lygtis taip pat galima išlyginti
naudojant oksidacijos-redukcijos reakcijas.

Pasiruošimas chemijos kontroliniams ir egzaminams bus efektyvesnis, jei laikysitės kelių svarbių
patarimų.

Sudarykite mokymosi tvarkaraštį, kuriame skirsite pakankamai laiko kiekvienai temai
ir įtrauksite pertraukas. Kruopščiai perskaitykite vadovėlius (nes mokytojai mėgsta įdėti
vadovėliuose minimus faktus/užduotis), kurkite aiškius konspektus ir naudokite papildomus
šaltinius, kaip mokomieji vaizdo įrašai.

Spręskite daug užduočių ir praktikos testų, kad įvertintumėte savo žinias. Praktikuokite laiko valdymą
egzaminų metu ir atidžiai perskaitykite kiekvieną klausimą, jeigu užduoties nesuprantate, palikite ją pabaigai ir pirma išsispręskite
lengvesnes užduotis.

Pasirūpinkite pakankamu poilsiu ir miegokite prieš egzaminus, kad
būtumėte produktyvūs. Jei nesuprantate tam tikrų temų, kreipkitės pagalbos į mokytojus arba
mokykitės su draugais.

Visi turėtų mokėti atpažinti bei pavadinti įvairius organinius junginius, tokius kaip alkanai,
alkenai, alkinai, alkoholiai, aldehidai, ketonai, esteriai ir t.t. Atskirti įvairias funkcines grupes,
tokias kaip hidroksi (OH), karboksi (COOH) ir kt.

Suprasti bei mokėti užrašyti įvairių junginių
izomerus bei stereoizomerus. Taip pat mokėti reakcijų tipus: mainų reakcija (kai vienas atomas
ar grupė pakeičiamas/-a kitu/kita), prisijungimo reakcija (dvigubų ar trigubų ryšių panaikinimas
prijungus naują grupę), skilimo reakcija (junginio išskaidymas į kelis smulkesnius junginius).

Nors dažnai nesuvokiame to, bet chemija yra visur aplink mus, suprasdami ją, galime
pasilengvinti sau gyvenimą. Pasinaudojus turimomis žiniomis galima išvalyti įvairias riebalų ar
kt. dėmes; suprasti kokie ingredientai įeina į mūsų vartojamą maistą ir kokia jų nauda/žala;
pasirinkti tinkamiausią kurą automobiliui; susirgus pasirinkti tinkamus vaistus ir tinkamai juos
naudoti; suprasti kaip kiekvienas mūsų žingsnis prisideda prie aplinkos, gamtos išsaugojimo.

Nors dažnai nesuvokiame to, bet chemija yra visur aplink mus, suprasdami ją, galime
pasilengvinti sau gyvenimą. Pasinaudojus turimomis žiniomis galima išvalyti įvairias riebalų ar
kt. dėmes; suprasti kokie ingredientai įeina į mūsų vartojamą maistą ir kokia jų nauda/žala;
pasirinkti tinkamiausią kurą automobiliui; susirgus pasirinkti tinkamus vaistus ir tinkamai juos
naudoti; suprasti kaip kiekvienas mūsų žingsnis prisideda prie aplinkos, gamtos išsaugojimo.

Labai dažna klaida yra formulių nežinojimas, nemokėjimas jų pritaikyti. Formules galima išmokti
atmintinai arba jas suprasti (tankis – masė/tūrio, arba kokia masė telpa duotame tūryje). Kita
labai dažna klaida yra neatidumas. Mokykloje mokytoja visada sakydavo – „Nuo žioplumo vaistų
nėra“, tad vienintelis būdas išvengti šios klaidos yra atidžiai spręsti uždavinius, viską rašytis kiek
įmanoma tiksliau ir detaliau (nepersistengiant). Iš kitos pusės, tą pačią klaidą padarę kelis
kartus, išmoksime ją pastebėti ir daugiau nekartoti, todėl reikia spręsti daug įvairaus sunkumo
uždavinių/testų bei kruopščiai mokytis tiek pamokų metu, tiek namuose. Juk ne veltui sakoma –
„tobulumui nėra ribų“.