Vaikas netaria R: kada palaukti, o kada kreiptis į logopedą

Daugelis trimečių ir ketverių metų vaikų sako „lanka“ vietoj „ranka“, „jytoj“ vietoj „rytoj“ ar „tlaktolius“ vietoj „traktorius“. Tada dažnai sakoma, kad vaikas netaria R raidės. Tiksliau būtų sakyti, kad jis netaria garso r: garsus tariame, o raides rašome. Bet klausimas lieka tas pats: ar laukti, kol išmoks savaime, ar jau ieškoti pagalbos?

Garsas r – vienas sunkiausiai ištariamų, todėl vaikai jį dažnai išmoksta vieną paskutinių, o iki tol keičia jį l arba j. Iki ketverių metų logopedai tai laiko įprastu raidos etapu, o kai kurie vaikai r išmoksta tik būdami maždaug penkerių metų. Jei penkiamečiui r vis dar nepavyksta, patariame pasitarti su logopedu. Kreiptis verta ir anksčiau, jei r tariamas gerkle arba jei vaikas negirdi skirtumo tarp žodžių „rėkia“ ir „lėkia“. Mūsų nuomone, vaiko tarimą geriausia patikrinti dar iki pirmos klasės.

Kodėl garsas r išmokstamas taip vėlai

Lietuvių kalboje yra du r: kietasis, kaip žodyje „ranka“, ir minkštasis, kaip žodyje „ryžiai“. Abu jie yra virpamieji priebalsiai: tariant šiuos garsus, liežuvio galiukas pakyla už viršutinių dantų ir virpa nuo iškvepiamo oro. Tam reikia tikslaus liežuvio judesio, tinkamos oro srovės ir gebėjimo girdėti, kuo r skiriasi nuo panašių garsų. Ištarti m, p ar t kur kas paprasčiau.

Tai ne vien lietuvių kalbos ypatybė. 2018 m. kalbos raidos tyrėjų Sharynne McLeod ir Kathryn Crowe apžvalgoje apibendrinti 64 tyrimai, kuriuose dalyvavo daugiau nei 26 tūkstančiai vaikų, kalbančių 27 kalbomis. Paaiškėjo, kad daugumą savo kalbos priebalsių vaikai išmoksta tarti iki penkerių metų, o virpamuosius – vėliau nei, pavyzdžiui, p, t ar m. Lietuvių kalba į šią apžvalgą nepateko, tačiau mūsų r yra būtent virpamasis garsas.

Panašiai vaiko raidą aprašo ir Lietuvos švietimo dokumentai. Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos patvirtintame Ikimokyklinio amžiaus vaikų ugdymosi pasiekimų apraše pasiekimai nuo trejų iki šešerių metų suskirstyti į tris žingsnius. Pirmajame iš jų rašoma, kad vaikas „taisyklingai taria daugumą gimtosios kalbos garsų“. Daugumą, ne visus. Tolesniuose žingsniuose apie tarimą nebeužsimenama. Ten pat pabrėžiama, kad amžiaus ribos yra sąlyginės, nes kiekvienas vaikas auga savo tempu.

Netaisyklingas garsų tarimas vadinamas šveplavimu, ir jis labai dažnas. Visuotinės lietuvių enciklopedijos duomenimis, švepluoja maždaug pusė 2–4 metų ir apie trečdalis 5–6 metų vaikų. Kol r dar nėra, vaikai jį dažniausiai keičia l arba j, o kartais tiesiog praleidžia. Logopedė dr. Daiva Kairienė, tuo metu vadovavusi Lietuvos logopedų asociacijai, 2017 m. portalo tavovaikas.lt straipsnyje tokį tarimą iki ketverių metų vadino fiziologiniu šveplavimu, t. y. įprastu kalbos raidos etapu.

Kada palaukti, o kada kreiptis į logopedą

Jei trimetis ar ketverių metų vaikas netaria tik sunkiųjų garsų, tokių kaip r, š ar ž, o šiaip jo kalba vystosi įprastai – žodžių daugėja, sakiniai ilgėja, – dažnai užtenka palaukti ir daug su juo kalbėtis. Įraše „Kada vaikams reikia logopedo?“ rašėme, kaip vaiko kalba turėtų vystytis iki ketverių metų.

Dr. D. Kairienė siūlė paprastą būdą patikrinti penkiamečio tarimą. Jei penkiametis atskirai ištaria „rrr“, bet žodžiuose r jam dar ne visada pavyksta, tai, jos teigimu, rodo lėtesnę garsų tarimo raidą. Jei nepavyksta ištarti net atskiro garso, į logopedą reikėtų kreiptis nedelsiant. Mūsų nuomone, ir pirmuoju atveju verta pasitarti su logopedu: jis patars, kaip padėti vaikui namie.

Nelaukite, kol vaikui sukaks penkeri, ir pasitarkite su logopedu, jei pastebite bent vieną iš šių ženklų:

• r tariamas gerkle: virpa ne liežuvio galiukas, o kažkas giliau burnoje, ir garsas primena prancūzišką r;
• vaikas netaisyklingai taria ne tik r, bet ir garsus, kuriuos dauguma vaikų išmoksta anksčiau, pavyzdžiui, t, k ar s;
• vaikas negirdi skirtumo tarp panašių žodžių, pavyzdžiui, „rėkia“ ir „lėkia“;
• liežuvio galiukas sunkiai pakyla į viršų – tai gali lemti per trumpas poliežuvinis raištis;
• vaikas ima gėdytis savo kalbos arba iš jo tarimo šaipomasi.

Logopedai dirba darželiuose, mokyklose, poliklinikose, taip pat privačiai. Jei vaikas lanko darželį, pirmiausia pasiteiraukite, ar ten dirba logopedas, ir paprašykite, kad jis pasiklausytų, kaip vaikas kalba.

Ką daryti namie ir ko geriau nedaryti

Vaikas mokosi tarti girdėdamas ir mėgdžiodamas aplinkinius, tad labai svarbi jūsų pačių kalba. Nekartokite paskui vaiką „lanka“ ar „jytoj“, net jei tai skamba mielai. Tame pačiame tavovaikas.lt straipsnyje pabrėžiama, kad tėvai, mėgdžiodami netaisyklingą vaiko tarimą, jį tik įtvirtina. Manome, kad tai galioja visiems, kurie daug kalbasi su vaiku: seneliams, auklei, vyresniems broliams ir seserims.

Nesakykite: „Ne lanka, o ranka. Pakartok!“ Geriau ramiai, be priekaišto pakartokite žodį taisyklingai ir tęskite pokalbį. Vaikas sako: „Lanka skauda.“ Jūs atsakote: „Ranka skauda? Parodyk, kur susimušei.“ Taip vaikas išgirsta taisyklingą žodį ir nesijaučia baramas už klaidą. Dr. D. Kairienė tai vadino kalbėjimo modeliavimu ir patarė vaiką pagirti, kai jis ištaria taisyklingai. Straipsnyje taip pat rekomenduojama prašyti taisyklingai ištarti tik tuos garsus, kuriuos vaikas jau mokosi tarti su logopedu.

Mūsų nuomone, patiems nereikėtų mokyti vaiko, kur dėti liežuvį, nei daryti internete rastų liežuvio pratimų. Pratimus turėtų parinkti logopedas, išsiaiškinęs, kodėl vaikui nepavyksta ištarti r: priežastis gali būti ir netikslūs liežuvio judesiai, ir tai, kad vaikas negirdi skirtumo tarp panašių garsų, ir per trumpas poliežuvinis raištis. Kai logopedas parodo, ką daryti, pratimus verta kartoti ir namie. Kaip ir mokykloje, namų darbai čia labai svarbūs.

O štai klausą lavinti namie galima drąsiai. Pažaiskite „r ar l?“: pasakykite du žodžius, kurie skiriasi vienu garsu, pavyzdžiui, „rėkia“ ir „lėkia“ arba „karvė“ ir „kalvė“, ir paklauskite: „Kuriame žodyje girdi r?“ Paieškokite namuose daiktų, kurių pavadinimuose yra r, ir paskaitykite eilėraštukų, kuriuose to garso daug. Neprašykite, kad vaikas per šiuos žaidimus pats tartų r: užtenka, kad girdėtų ir atpažintų šį garsą. Žaiskite po kelias minutes per dieną.

Kodėl tai svarbu prieš pirmą klasę

Kai vaikas mokosi skaityti ir rašyti, viskas prasideda nuo garsų. Priešmokyklinio ugdymo bendrojoje programoje numatyta, kad vaikas pradeda skirti garsus žodžiuose ir, paklaustas, dažniausiai pasako, kokiu garsu žodis prasideda ir kokiu baigiasi. Pirmoje ir antroje klasėse lietuvių kalbos ir literatūros programa žengia toliau: vaikas mokosi išgirsti garsus kalbos sraute ir užrašyti juos atitinkamomis raidėmis.

Jei vaikas ne tik taria, bet ir girdi l vietoj r, pirmokui gali būti sunku suprasti, kurią raidę rašyti. Visuotinė lietuvių enciklopedija nurodo, kad disgrafiją (rašymo sutrikimą) gali lemti ir foneminės klausos trūkumai bei kalbos sutrikimai. Žinoma, ne kiekvienam vaikui, kuris netaria r, bus sunku rašyti, bet geriau tai išsiaiškinti prieš mokyklą nei per pirmuosius rašto darbus.

Todėl patariame vaiko tarimą patikrinti tais metais, kai vaikas lanko priešmokyklinę grupę, o ne paskutinę vasarą prieš pirmą klasę. Tada, jei prireiks pagalbos, liks laiko ramiai padirbėti. Tam siūlome logopedinį ištyrimą prieš pirmą klasę: per 30 minučių užsiėmimą logopedė patikrina vaiko kalbą ir pasirengimą mokyklai, o tėvai po to gauna rašytinį įvertinimą.

Dažniausiai užduodami klausimai

Ką daryti, jei vaikas taria gerklinį r?

Gerklinis r nėra įprastas vaikiškas pakaitalas: augdami vaikai vietoj r dažniausiai sako l arba j. Taisyklingai tariant r, virpa liežuvio galiukas, o ne kas nors gerklėje. Patariame nelaukti, kol vaikui sukaks penkeri, ir parodyti jį logopedui. Jei taip r taria kas nors iš šeimos, vaikas gali tiesiog mėgdžioti tai, ką girdi kasdien.

Ar trumpas poliežuvinis raištis gali trukdyti tarti r?

Gali. Per trumpas raištis riboja liežuvio galiuko judesius, todėl sunkiau tarti kai kuriuos garsus, ypač š, č, l ir r. Trumpą raištį gali pastebėti logopedas, o ar jį reikia koreguoti, sprendžia gydytojas. Spręsti patiems pagal nuotraukas internete neverta.

Ar logopedo užsiėmimai gali vykti nuotoliu?

Taip. Mūsų logopedė dirba ir nuotoliu su šeimomis, kurios gyvena kitur Lietuvoje ar užsienyje. Per tokius užsiėmimus šalia vaiko sėdi vienas iš tėvų ir prireikus padeda. Vis dėlto su mažais vaikais, jei tik įmanoma, geriau rinktis užsiėmimus gyvai.

Kiek laiko užtrunka išmokti tarti r?

Tai priklauso nuo priežasties ir nuo to, kaip dažnai pratimai kartojami namie, todėl apie trukmę geriausia klausti vaiko kalbą įvertinusio logopedo. Paprastai garsas pirmiausia išmokstamas tarti atskirai, tada skiemenyse, žodžiuose ir sakiniuose. Paskutinis žingsnis – kad r skambėtų ir kasdienėje kalboje, kai vaikas apie jį negalvoja.

Jei vaikas netaria r ar kitų garsų, jo kalbą įvertins mūsų komandos logopedė. Užsiėmimai vyksta gyvai Vilniuje arba nuotoliu, o tėvai gali stebėti, kaip dirbama. Pirminė konsultacija skirta 3–6 metų vaikams. Kaip užsiregistruoti, rasite logopedo užsiėmimų puslapyje.