Kaip išmokyti vaiką pažinti laikrodį: nuo valandų prie minučių

Kaip išmokyti vaiką pažinti laikrodį? Mokykite palaipsniui: pirmiausia pažinti valandas pagal trumpąją rodyklę, tada pusvalandžius, penkių minučių žingsnius ir tik paskui kiekvieną minutę. Mokykloje taip pat einama nuo valandų prie minučių: pagal dabartinę matematikos programą pirmokai mokosi pasakyti laiką valandomis, o antrokai – minutės tikslumu, tad šešiamečiui dar nebūtina pažinti laikrodžio. Mūsų nuomone, labiausiai padeda ne pratybų lapai, o tikras laikrodis gerai matomoje vietoje ir trumpas kasdienis pokalbis apie laiką.

Toliau rašome, ko mokykla tikisi kiekvienoje klasėje, nuo ko pradėti namuose, kaip vaikui paaiškinti „pusė devynių“ ir kaip trečiokai bei ketvirtokai mokosi skaičiuoti laiko trukmę.

Ko mokykla tikisi kiekvienoje klasėje

Priešmokyklinio ugdymo programoje laikrodis neminimas. Šešiamečiai mokosi dėlioti dienos įvykius iš eilės, pažinti savaitės dienas ir metų laikus, vartoti žodžius „anksčiau“, „vėliau“, „prieš tai“ ir „po to“. Mokykloje su laikrodžiu supažindinama pirmoje klasėje, o matematikos bendrojoje programoje laiko tema nagrinėjama visose keturiose pradinėse klasėse:

• 1 klasėje – laikas valandomis laikrodyje su rodyklėmis ir skaitmeniniame laikrodyje, 12 ir 24 valandų sistemose, taip pat pokalbiai apie tai, ką galima nuveikti per valandą;
• 2 klasėje – laikas minutės tikslumu ir tas pats laikas, pasakytas keliais būdais, pavyzdžiui, „10 val. 50 min.“ arba „be dešimties minučių vienuolikta valanda“;
• 3 klasėje – laiko trukmė pagal tvarkaraštį ir kalendorių, sekundės, valandų, minučių ir sekundžių keitimas vienų kitomis, taip pat su trupmenomis: ¼ valandos yra 15 minučių;
• 4 klasėje – kelio, greičio ir laiko ryšys, kai iš dviejų žinomų dydžių apskaičiuojamas trečiasis.

Iš to darome dvi išvadas. Jei priešmokyklinukas laikrodžio dar nepažįsta, nieko tokio: mokykla to iš jo nesitiki. O jei antros klasės pabaigoje vaikas vis dar spėlioja, kiek dabar valandų, verta išsiaiškinti, kurio žingsnio jam trūksta. Trečioje klasėje laikrodį reikės ne tik pažinti, bet ir su juo skaičiuoti.

Pirmiausia – trumpoji rodyklė

Galima tiesiog išmokti rodyklių padėtis: ilgoji viršuje reiškia „lygiai“, apačioje – „pusė“. Šis būdas veikia, kol laikrodis rodo lygiai valandą ar pusvalandį, ir nebepadeda, kai ilgoji rodyklė sustoja kur nors kitur. Mums atrodo, kad patikimiau pradėti nuo trumposios rodyklės ir vieno klausimo: kurią valandą ji jau praėjo? Jei trumpoji rodyklė yra tarp aštuonių ir devynių, aštuonios jau praėjo, o devynios dar neatėjo. Vaikas, kuris tai supranta, gali pasakyti „truputį po aštuonių“ ar „jau beveik devynios“, dar nemokėdamas skaičiuoti minučių. Tai tikras laikrodžio pažinimas, o ne įsimintas paveikslėlis.

Pradžiai užtenka dienos ritmo: kada keliamės, kada pietaujame, kada prasideda vakaro filmukas ir kada einame miegoti. Sakykite laiką rodydami į laikrodį („Žiūrėk, septynios, metas keltis“), o paskui paprašykite vaiko parodyti trumpąją rodyklę. Gerai, kai bent vienas laikrodis su rodyklėmis kabo vaiko akių aukštyje, o laikas nešviečia vien orkaitės ar telefono ekrane. Tą patį gali daryti ir seneliai. Manome, kad sieninis laikrodis jų virtuvėje tinka ne prasčiau už specialią mokymo priemonę. Patariame kasdien užduoti po kelis klausimus, o ne bandyti visko išmokyti per vieną savaitgalį.

Skaitmeninio laikrodžio vengti nereikia. Jau pirmoje klasėje mokomasi ir 24 valandų sistemos, kurią kasdien matome telefonuose, autobusų tvarkaraščiuose ir televizijos programose. Svarbu susieti abu vaizdus: kai ekrane šviečia 20.00, rodyklės rodo aštuonias vakaro, o tai reiškia, kad metas ruoštis miegoti.

Kodėl minutės skaičiuojamos penketais

Svarbiausias žingsnis – suprasti, kad tie patys skaičiai ciferblate reiškia skirtingus dalykus. Trumpajai rodyklei skaičius 4 reiškia keturias valandas, o ilgajai – dvidešimt minučių. To nereikia kalti atmintinai, galima išsiaiškinti kartu: valanda turi 60 minučių, ciferblate yra 12 skaičių, todėl ilgoji rodyklė nuo vieno skaičiaus iki kito eina penkias minutes. Paprašykite vaiko pirštu rodyti skaičius iš eilės ir skaičiuoti penketais: 5, 10, 15 ir taip toliau iki 60. Antroje klasėje vaikai tyrinėja, kaip sudaryta daugybos lentelė, o ciferblatas padeda pakartoti daugybą iš 5.

Ypač atidžiai verta pažiūrėti į paskutines minutes prieš naują valandą. Kai laikrodis rodo 8.50, trumpoji rodyklė jau beveik prie devyneto, todėl vaikas gali suklysti ir pasakyti „devynios penkiasdešimt“. Čia praverčia tas pats klausimas: ar trumpoji rodyklė devynetą jau praėjo? Dar ne, vadinasi, dabar aštuonios penkiasdešimt, arba be dešimties devynios. Jei vaikas dar painioja, kuri rodyklė kuri, kelias dienas klauskite tik apie trumpąją, o prie minučių grįžkite paskui.

Kad pažintų laikrodį, vaikui reikia kelių įgūdžių iš karto. Gento universiteto (Belgija) mokslininkai palygino, kaip laikrodį pažįsta 154 vaikai, kuriems sunkiai sekasi matematika, ir 571 vidutiniškai besimokantis vaikas (Burny, Valcke ir Desoete, 2012). Pirmųjų rezultatai buvo prastesni, o ypač sunkūs jiems buvo sudėtingesni atvejai – laikas penkių minučių ar minutės tikslumu, kai reikia ir skaičiuoti, ir prisiminti tai, kas išmokta mintinai. Jei su laikrodžiu ilgai nesiseka, verta pažiūrėti, kaip vaikas skaičiuoja penketais ir kaip jam sekasi kitos matematikos temos.

„Pusė devynių“ ir kiti lietuviški keblumai

Vaikui, kuris gerai skaičiuoja minutes, lieka dar vienas keblumas – kalba. Laikrodis rodo 8.30, o mes sakome „pusė devynių“, nors trumpoji rodyklė devyneto dar nepasiekė. Tai galima paaiškinti taip: pusė valandos jau praėjo, o iki devynių liko kita pusė – esame pusiaukelėje. Panašiai „be penkiolikos devynios“ reiškia 8.45, o „penkiolika po aštuonių“ – 8.15. Jei vaikas mokosi anglų kalbos, anksčiau ar vėliau išgirs „half past eight“ – anglai tą patį pusvalandį skaičiuoja nuo aštuonių. Verta tai aptarti iš anksto, kad šie du pasakymai vaikui nesusipainiotų.

Antrokai kaip tik ir mokosi tą patį laiką pasakyti keliais būdais. Mūsų patarimas – nesirinkti vieno „teisingo“ varianto. Kai skaitmeninis laikrodis rodo 20.45, paklauskite, kaip tą patį pasakytų močiutė ar senelis. Galbūt išgirsite „be penkiolikos devynios“. Abu atsakymai geri, o vaikas, kuris moka pereiti nuo vieno prie kito, tikrai supranta, ką rodo laikrodis. Trečioje klasėje šie pasakymai susisieja su trupmenomis: ketvirtis valandos yra 15 minučių, pusė – 30, trys ketvirčiai – 45.

Laiko trukmė: kai laikrodį reikia ne tik pažinti

Trečioje klasėje vaikas mokosi skaičiuoti, kiek kas trunka. Daugiausia dėmesio reikia ten, kur pereinama į kitą valandą: minutės skaičiuojamos ne iki 100, o iki 60. Filmukas prasideda 17.40 ir trunka 35 minutes. Kada jis baigsis? Patarkite vaikui skaičiuoti dviem žingsniais: iki 18.00 lieka 20 minučių, o likusias 15 minučių pridedame prie 18.00 ir gauname 18.15. Tai tas pats būdas kaip mintiniame skaičiavime, kai skaičius papildomas iki apvalaus, tik čia papildome iki pilnos valandos.

Tokių uždavinių nereikia ieškoti pratybose. Autobuso tvarkaraštis, pyrago kepimo laikas, treniruotės pradžia ar kalendorius, kuriame vaikas skaičiuoja, kiek dienų liko iki atostogų, – tai tie patys laiko trukmės uždaviniai, tik iš gyvenimo. Mūsų nuomone, vaikas, kuris pats apskaičiuoja, kada reikės išeiti, kad suspėtume į autobusą, išmoksta daugiau nei iš dar vieno pratybų puslapio.

Spalio pabaigoje gerą uždavinį pasiūlys pats kalendorius. Europos Sąjungoje vasaros laikas baigiasi paskutinį spalio sekmadienį (Direktyva 2000/84/EB), 2026 m. tai spalio 25-oji: Lietuvoje 4 valandą ryto laikrodžių rodyklės atsukamos į 3 valandą. Paklauskite vaiko, kiek valandų turės tas sekmadienis (25) ir kuriuos namų laikrodžius teks pasukti patiems.

Ketvirtokai mokosi susieti laiką su keliu ir greičiu. Tam puikiai tinka kelionė pas senelius: jei iki jų reikia nuvažiuoti 120 kilometrų ir važiuojame vidutiniškai 80 km/h greičiu, kiek užtruksime? Pusantros valandos: išvažiavę 10.40, atvyksime 12.10. Tokie klausimai automobilyje primena, kad su laiku galima skaičiuoti taip pat kaip su kilometrais ar kilogramais.

Dažniausiai užduodami klausimai

Kokio amžiaus vaikas turi pažinti laikrodį?

Pagal dabartinę matematikos programą laiką valandomis vaikai mokosi pasakyti 1 klasėje, o minutės tikslumu – 2 klasėje. Priešmokyklinukui dar nebūtina pažinti laikrodžio: jam pakanka dienos ritmo, savaitės dienų ir žodžių „anksčiau“, „vėliau“. Jei šešiametis pats domisi rodyklėmis, galima pradėti nuo pilnų valandų.

Ar vaikui geriau skaitmeninis laikrodis, ar laikrodis su rodyklėmis?

Skaitmeninio laikrodžio skaičius perskaityti paprasčiau, bet ciferblatas parodo daugiau: iš karto matyti, kokia valandos dalis jau praėjo ir kiek dar liko. Mokykloje abiejų mokomasi nuo pirmos klasės, todėl patariame, kad namuose bent vienas laikrodis su rodyklėmis būtų gerai matomas. Koks laikrodis puoš vaiko riešą, nėra taip svarbu.

Ką daryti, jei trečiokas vis dar sunkiai pažįsta laikrodį?

Grįžkite vienu žingsniu atgal ir patikrinkite du dalykus: ar vaikas teisingai pasako valandą vien pagal trumpąją rodyklę ir ar sklandžiai skaičiuoja penketais. Laikrodis remiasi abiem įgūdžiais: kol vienas jų netvirtas, papildomi pratimai vargu ar padės. Jei vaikui sunkiai sekasi ir kitos matematikos temos, pasitarkite su mokytoju: minėtas tyrimas rodo, kad vaikai, kuriems matematika sunki, laikrodį pažįsta prasčiau nei kiti.

Kaip sakyti: „aštuonios keturiasdešimt penkios“ ar „be penkiolikos devynios“?

Vartojami abu pasakymai, ir vaikas turėtų suprasti abu. Programoje antrokams pateiktas panašus pavyzdys: tą patį laiką galima pasakyti „10 val. 50 min.“ arba „be dešimties minučių vienuolikta valanda“.

Jei norite, kad pradinukas matematikos, taip pat ir laiko uždavinių, mokytųsi nuosekliai su mokytoju, kviečiame į pamokas: individualiai arba dviese, gyvai Vilniuje ir Kaune arba nuotoliu. Laisvus laikus rasite matematikos pamokų puslapyje.