Žiniasklaidoje girdisi, kad nėra vadovėlių naujoms, pasunkintoms matematikos programoms. Ar tai tikrai bėda? Na, tikriems „nelaimėliams“ čia turbūt yra vadovėlių leidėjai , kurie dabar turi skubiai išleisti naujus vadovėlius. Bet, jei atvirai, jie turbūt ir džiaugiasi – juk gavo puikią galimybę išleisti naujus vadovėlius, kuriuos valstybė garantuotai pirks!

Realybė tokia: tie mokytojai, kurie tikrai žino, kaip mokyti, dažnai dirba ir be vadovėlių. Jie sukuria savo užduotis, paaiškina jas ir mokina vaikus praktinių įgūdžių. Vadovėliai jiems yra tik papildomas įrankis, kurį vaikai gali paskaityti namie, arba kad tėvai galėtų lengviau padėti su namų darbais.

Dabar mokytojai: jie žino senas programas beveik mintinai. Ar jiems bus sunku pritaikyti naujas temas ir užduotis? Žinoma, kad ne! Dauguma jau turi sukaupę įvairiausių užduočių ir pamokų per savo darbo metus. Aišku, perfekcionistams tai gali atrodyti kaip didelė tragedija, nes jiems viskas turi būti 100% tikslu ir tobula. Bet tai – senosios sovietmečio kartos perfekcionizmo palikimas, kai visi stengiasi išgauti maksimalų tobulumą savo veikloje.

5-6 klasių mokiniai dabar mokysis naujų, sunkesnių temų. Prieš įžengiant į sudėtingesnį paauglystės laikotarpį, jie spės pasimokinti sunkesnes temas. Net jei vėliau hormonai ims viršų ir mokslai taps antraeiliai, nebus taip lengva nusmukti.

Kitose klasėse, nors temos persikelia, krūvis daugmaš išlieka toks pats. Tai suteikia galimybę anksčiau susipažinti su sudėtingesnėmis temomis ir vėliau skirti daugiau laiko pasikartojimui ar gilesniam jų supratimui. Mano akimis – čia tik pliusai!

Pagyrimai reformų rengėjams!

Goda Paskal