„Tai 9 klasės anglų kalbos pamoka dviese – du panašaus lygio devintokai mokosi kartu su mokytoju, gyvai arba online. Šitas formatas yra toks tarpinis variantas tarp individualių pamokų ir grupės: dar pakankamai asmeniška, kad mokytojas spėtų „pagauti“ kiekvieno spragas, bet jau atsiranda gyvas tempas, dialogai ir sveika motyvacija, kai matai, kad ne tu vienas kažkur stringi.
Devintoje klasėje dažniausiai išlenda tos pačios problemos: laikai „sukrenta“ į vieną krūvą, sakinių struktūra netvarkinga, rašyme daug klaidų, o kalbant – idėją pasakai, bet sakinio kokybė prasta (netaisyklingos konstrukcijos, neteisingi laikai, per siauras žodynas). Dar vienas dažnas stabdis – teksto suvokimas: mokiniai supranta bendrą mintį, bet kai atsiranda sudėtingesnės konstrukcijos, sąlyginiai sakiniai, pasyvas, įvairūs „linking words“ ar ilgesnės sakinio struktūros, jie pradeda versti „žodis į žodį“ ir pasimeta.
Pirmas susitikimas su pora dažniausiai būna pusiau diagnostinis. Per vieną pamoką mokytojas greitai pasižiūri: ar abu mokiniai turi panašų gramatikos pagrindą, kokie laikai stringa (pvz., past simple vs present perfect, continuous laikai, future formos), kaip jie konstruoja sakinius, kokia žodyno apimtis, ar supranta tekstą be nuolatinio vertimo, ir kaip atrodo jų rašymas. Idealu, jei į pirmą pamoką mokiniai atsineša savo mokyklinius vadovėlius ir kelis senesnius kontrolinius – tada iš karto matosi, ką būtent reikia taisyti pagal mokyklos reikalavimus.
Pamokose dviese galima daryti tai, ko individualiose kartais pritrūksta: daugiau realaus kalbėjimo. Devintokams labai svarbu ne tik „iškalti laiką“, bet ir išmokti juo kalbėti – greitai ir taisyklingai. Todėl poroje dažnai darome trumpus dialogus, situacijas, „role play“, sakinių transformacijas, greitus klausimų–atsakymų pratimus, kad gramatika pradėtų veikti automatiškai. Kai vienas mokinys atsakinėja, kitas klauso ir mokosi iš klaidų – tai labai pagreitina progresą.
Teksto suvokimui dažnai duodame sunkesnius tekstus (ne tik iš mokyklinių pratybų): su daugiau sudėtingų konstrukcijų ir „tikro“ žodyno. Su mokytoju mokiniai mokosi ne spėlioti, o analizuoti: kas ką tiksliai reiškia, kodėl sakinys toks, kuo skiriasi panašios konstrukcijos, kaip suprasti reikšmę iš konteksto. Tada pereiname prie rašymo: trumpi rašto darbai (email, opinion paragraph, pasakojimas, aprašymas), struktūra (įžanga–dėstymas–pabaiga), jungtukai, dažniausios klaidos ir kaip jų nebekartoti.
Du mokiniai – tai formatas, kuris ypač gerai veikia, kai:
abu yra panašaus lygio ir panašaus darbo tempo;
abiem reikia sutvirtinti gramatiką ir rašymą, bet jau norisi daugiau kalbėjimo;
tėvai nori efektyvesnės kainos nei individualiai, bet dar nenori „mesti į grupę“.
Po kelių pamokų mokytojas paprastai duoda aiškų grįžtamąjį ryšį tėvams: kur yra pagrindinės spragos, ką reikės tvarkyti pirmiausia ir koks būtų realistiškas planas (kiek pamokų ir kokiu dažnumu). Jeigu spragų daug ir vienam iš mokinių reikia eiti žymiai lėčiau – kartais efektyviau pradėti individualiai, o į dviese pereiti vėliau. O jei abu juda panašiai, po 8–12 pamokų dažniausiai jau matosi, kad sakinių kokybė gerėja: laikai „susidėlioja“, rašymas tampa tvarkingesnis, o tekstus mokiniai pradeda suprasti ne tik „apie ką“, bet ir „ką tiksliai pasakė“.
Pamokos gali vykti gyvai Vilniuje arba online; jeigu tik yra galimybė, devintokams gyvai dažnai būna lengviau susikaupti ir dirbti intensyviau, bet online puikiai tinka, kai logistika neleidžia atvykti.“