Tai individuali 12 klasės chemijos pamoka abiturientui, kuris ruošiasi chemijos VBE ir jaučia, kad vien mokyklos neužteks – ypač kai prasideda organinė chemija ir viskas susipina į vieną didelį kamuolį. Čia tikslas ne „prabėgti temomis“, o realiai pasiruošti egzaminui pagal oficialią VBE programą ir reikalavimus.
Chemijos brandos egzamino programoje aiškiai parašyta, kas bus vertinama: keturios sritys – cheminis eksperimentas ir bendrieji skaičiavimai, atominė teorija ir cheminis periodiškumas, cheminės reakcijos (greitis, pusiausvyra, rūgštys ir bazės) ir organinių junginių sandara bei gyvybės chemija.
nsa.smm.lt
Egzamino užduotyse daug skaičiavimų pagal formules (m = ρ·V, n = m/M, koncentracijos, išeigos procentai), stoichiometrijos, tirpalų ruošimo, dujų tūrių santykių, taip pat praktinių situacijų – reikia perskaityti eksperimentą, įvertinti duomenis, nubraižyti ar suprasti grafiką ir padaryti išvadas.
Pirmoji pamoka dažniausiai būna diagnostinė. Mokytojas duoda kelių tipų uždavinius: iš bendrųjų skaičiavimų (moliai, masės, išeigos), neorganinės chemijos (reakcijų lygtys, tirpalai, pusiausvyra) ir organikos (junginių klasės, izomerai, reakcijų tipai). Pažiūrima, kur mokinys stringa: ar formulėse, ar pačiame supratime, kas vyksta reakcijoje, ar teksto užduotyse, kur reikia perskaityti sąlygą be „įjungto panikos režimo“. Po to sudaromas konkretus planas iki egzamino: ką tvarkom pirmiausia, kiek uždavinių darom per savaitę, kada darysim bandomuosius „mini VBE“.
Per pamokas daugiausia dirbama su tomis pačiomis sritimis, kurios nurodytos egzamino programoje. Vieną savaitę daugiau dėmesio skiriama cheminiams skaičiavimams ir eksperimentams (tirpalų ruošimas, mišinių sudėtys, dujų tūriai, procentinės išeigos), kitą – atominės sandaros ir periodinės lentelės klausimams (ryšys tarp elektronų sandaros ir savybių), dar kitą – reakcijų tipams, rūgštims–bazėms, redoksui, pusiausvyrai ir reakcijų greičiui.
Atskiras, didelis blokas – organinė chemija, kuri dvyliktoje klasėje „suvalgo“ nemažą dalį laiko ir taškų. Čia mokomasi atpažinti angliavandenilius (alkanus, alkenus, aromatinius), deguonies ir azoto junginius (alkoholius, aldehidus, karboksirūgštis, esterius, aminus), polimerus ir paprastesnę biochemiją – gliukozę, riebalus, baltymus. Remiamės realiomis VBE užduotimis: sudarome struktūrines formules, įvardijame junginius pagal IUPAC, rašome reakcijų lygtis, sprendžiame skaičiavimus, kur organika persipina su stoichiometrija.
Kiekvienos pamokos metu sprendžiami uždaviniai „iki galo“: ne tik ištraukiamas atsakymas, bet ir aiškinamasi, už ką egzamine duodami ar atimami taškai. Mokytojas padeda susitvarkyti sprendimo rašymo tvarką, kad darbe būtų aiškūs žingsniai, o ne vien skaičių kratinys. Namų darbai – būtini: be savarankiško sprendimo tarp pamokų progreso nebūna, todėl sąžiningai įspėjame, kad čia ne tas variantas, kur „ateinu, pasėdžiu ir jau gerai“.
Pamokų dažnumas derinamas individualiai. Jei bazė gana tvirta ir reikia daugiau egzamininės praktikos, dažnai užtenka 1 karto per savaitę. Jei spragų daug – ypač skaičiavimuose ar organikoje – realu, kad kurį laiką teks dirbti 2–3 kartus per savaitę, kol „namas atsistos ant pamatų“, o vėliau pereinama prie palaikomojo ritmo ir bandomųjų VBE sprendimo.
Pamokos gali vykti gyvose lokacijose, arba online – daug abiturientų renkasi mišrų variantą (pvz., pradžioje kelios gyvos pamokos, vėliau nuotolinės). Svarbiausia, kad dvyliktokas iki egzamino ateitų ne su jausmu „chemija – visiška loterija“, o su tvarkinga baze, suprantamu planu ir aiškia nuojauta, už ką tas balas iš tiesų duodamas.