Tai lietuvių kalbos pamoka šeštokams dviese – pastovios, reguliarios pamokos, kai du vaikai mokosi poroje su tuo pačiu mokytoju. Dažniausiai į šį formatą pereinama po individualios / diagnostinės pamokos, kai matom, kad jų lygis ir tempas panašūs, o kartu dirbti bus ir naudinga, ir jauku.
Šeštoje klasėje dažniausiai stringa tie patys dalykai kaip ir penktoje, tik jie „paauga“: rašyba, skyryba, sakinių struktūra, teksto suvokimas. Atsiranda rimtesni diktantai, daugiau savarankiškų darbų, rašinių užuomazgų, o su jais – ir seniau likusios spragos. Per pamokas dviese daug dirbama praktiškai: rašomi trumpi diktantai, daromi pratimai su galūnių ir raidžių įrašymu, skiemenimis, „klastingais“ žodžiais, sakinių perrašymu su taisyklinga skyryba, teksto skaitymu ir klausimų atsakymu. Visa medžiaga atspausdinta – vaikai rašo tiesiai ant lapų, brauko, lygina tarpusavyje, tėvams nereikia nieko papildomai pirkti ar ruošti.
Labai svarbu, kad poroje vaikai būtų panašaus lygio ir panašaus darbo tempo. Porą gali atsivesti pats mokinys (draugą, bendraklasį), bet galutinai sprendžia mokytojas ar administratorė, žiūrėdami į diagnostikos rezultatus ir charakterį. Jeigu vienas dar tik „gaudo“ pagrindines rašybos taisykles, o kitas jau ramiai rašo be didesnių klaidų, tokia pora neveiks – silpnesniam bus per greita, stipresnis nuobodžiaus. Tokiu atveju dažniausiai siūlomos individualios pamokos bent tam laikui, kol lygis šiek tiek susilygina.
Šeštokams vis dar labai reikia gyvo kontakto ir susikaupimo treniruotės, todėl pamokas dviese primygtinai rekomenduojame lankyti gyvai. Čia dalis bėdų būna ne tik su taisyklėmis, bet ir su gebėjimu išsėdėti, susikaupti, pasitikrinti darbą iki galo. Jei visiškai nėra galimybių atvykti, pamokos gali vykti ir online, bet jei tik yra šansas – verta rinktis artimiausią lokaciją prie namų ar mokyklos.
Pamokų dažnumas derinamas pagal situaciją: jeigu pažymiai svyruoja, bet dramatiškų „skylių“ nėra, užtenka 1 karto per savaitę palaikymui. Jeigu diktantai ir rašto darbai jau seniai „raudoni“, o teksto suvokimas kelia stresą, kurį laiką tenka mokytis 2–3 kartus per savaitę – vėliau, kai matosi akivaizdus progresas, galima pereiti prie retesnių, palaikomųjų pamokų.
Tokios porinės pamokos šeštoje klasėje dažnai tampa tęstiniu etapu po individualios diagnostikos: pirmiausia išsiaiškiname, kas neveikia, sutvarkome didesnes spragas, o tada vaikas jungiamas į porą – taip sumažėja kaina, bet išlieka daug kokybės ir labai daug asmeninio dėmesio, nes mokytojas vis tiek spėja prieiti prie kiekvieno atskirai.