Tai 8 klasės matematikos pamoka trise – nedidelė, bet gyva grupė, kur trys panašaus lygio aštuntokai mokosi kartu su mokytoju. Formatas tinka tiek tiems, kuriems „šlubuoja“ kontroliniai ir reikia susitvarkyti bazę, tiek tiems, kurie jau galvoja apie stojamuosius į stipresnes gimnazijas ir nori turėti aiškų, disciplinuotą ruošimosi ritmą.
Pirmas susitikimas visada būna kaip mini diagnostika. Per vieną pamoką greitai „prasuku“ per 6–7 klasės pagrindus: trupmenų veiksmus su bendrais vardikliais, daugybą ir dalybą kampu, daugybos lentelę iš atminties, proporcijas ir procentus, paprastesnes lygtis su x, greitis–kelias–laikas tipo uždavinius, brėžinius ir erdvinius kūnus. Tikslas – pažiūrėti, ar bazė tvirta, ar jau čia matosi skylės, trukdančios normaliai dirbti su 8 klasės temomis.
Jeigu randame spragų, pirmiausia jas užlopome: pakartojame trupmenas, sutvarkome daugybą/dalybą, pasidarome kelis aiškius „modelius“ procentams ir proporcijoms. Be šitų dalykų visos 8 klasės temos tiesiog „nesilaiko“ – pradedi spręsti lygtį ar uždavinį, o stringi ant elementaraus veiksmo. Kai matome, kad bazė jau tempia, judame prie sudėtingesnių dalykų: lygčių ir nelygybių su skliaustais ir trupmenomis, lygtinių sistemų, funkcijų ir grafikų (tiesinė funkcija, reikšmių lentelės, nuolydis), geometrijos (trikampiai, keturkampiai, panašumas, Pitagoro teorema, apskritimai ir kampai), tekstinių procentų ir proporcijų uždavinių.
Trys mokiniai – tai toks „aukso viduriukas“. Grupė pakankamai maža, kad mokytojas spėtų prieiti prie kiekvieno, bet pakankamai didelė, kad atsirastų gyvas tempas ir sveika konkurencija. Kai vienam reikia kelias minutes padirbėti prie „skylės“ (pamirštas bendras vardiklis, netvarkingas brėžinys, kažkur dingęs kablelis), likę du gauna savarankišką ar aukštesnio lygio užduotį. Per pamoką lyginame skirtingus sprendimo būdus, diskutuojame, iš kur dingo taškai, ir mokomės ne tik „gauti atsakymą“, bet ir normaliai pagrįsti žingsnius.
Didesnes grupeles kaip du ar trys mokinius dažniausiai suporuoja pats mokytojas arba koordinatorius, matydamas vaikų lygį ir darbo tempą. Labai gerai, kai vaikai turi bendrą tikslą: pavyzdžiui, visi trys nori stoti į Vilniaus licėjų arba į Vilniaus jėzuitų gimnaziją. Tada ir užduočių pasirinkimas, ir motyvacija daug aiškesni – visi žino, dėl ko dirba, ir lengviau palaikyti vienas kitą, kai užduotys darosi sunkesnės.
Su kiekvienu mokiniu atskirai susitariame skaitinį tikslą: kam reikia stabilaus 7–8, kam – 9–10, o kam – pasiruošti konkretiems stojamiesiems. Tada sudarome 4–8 savaičių planą: kokia tvarka einame per temas, kiek užduočių darome per savaitę, kada darome bandomuosius darbus ir kokia „norma“ namų darbų tarp pamokų. Vieną mėnesį galime dirbti intensyviau, pavyzdžiui, 3 kartus per savaitę, kad greičiau pastatytume ant kojų, o vėliau pereiti prie 1–2 kartų palaikymui.
Pamokos gali vykti tiek gyvai Vilniuje ar Kaune, tiek online; pirmai pamokai, jei tik yra galimybė, vis tiek labiausiai rekomenduojame atvykti gyvai, kad mokytojas pamatytų, kaip mokinys dirba realiai – su sąsiuviniu, skaičiuotuvu, brėžiniais. Praktinis rezultatas po kelių savaičių – sutvarkyta bazė, aiškus kelias iki skaičiumi įvardyto tikslo ir trijų motyvuotų aštuntokų komanda, kuri padeda vieni kitiems ne „vilktis iš paskos“, o stabiliai kilti į viršų.
