Tai individuali, diagnostinė matematikos pamoka 3 klasės mokiniui. Ji gali vykti gyvai arba online, bet trečiokams vis dar labai rekomenduojame gyvas pamokas – jiems dar svarbu, kad šalia būtų „gyvas žmogus“, kuris padeda susikaupti ir palaiko tempą.
Šitos pamokos tikslas – ne iš karto „pakelti pažymius“, o labai aiškiai pamatyti, kur jūsų vaikas yra dabar: ką moka, ko nemoka, kiek yra atsilikimo nuo programos ir kiek – potencialo eiti toliau. Matematikos mokytojas, kuris veda diagnostiką, gerai žino 2–4 klasės kursą ir mato visą paveikslą: kas laukia ketvirtoje klasėje, kokie reikalavimai stojant į stipresnes mokyklas, kas dažniausiai užstringa pas trečiokus.
Trečia klasė yra aukso vidurys: matematika dar nėra spėjusi labai susilpnėti, daug dalykų galima greitai „atsukti atgal“, bet jau rimtai pradeda jaustis, ar pamatai tvirti. Kuo stipresnė matematika trečioje klasėje, tuo mažiau darbo ir streso bus ketvirtoje. Vaikas, kuris trečioje klasėje išmoksta tvarkingai skaičiuoti, suprasti uždavinio sąlygą, susikaupti ir pasitikrinti savo darbą, ketvirtoje klasėje iš pamokų pats daug daugiau pasiima: jam nereikia kiekvieną kartą pradėti „nuo nulio“, jis klausosi, jungiasi į naujas temas, o ne vien tik gaudo, kas buvo praeitą savaitę.
Pagrindinė trečios klasės „slenkstinė“ vieta – daugybos lentelė. Diagnostinės pamokos metu mokytojas aiškiai pasitikrina, ar ji tikrai žinoma, ar tik „labai maždaug“. Jeigu į 7×8 vaikas atsako per 1–2 sekundes – tvarkoje, lentelė „sėdi“ galvoje. Jeigu atsakymo ieško dešimt sekundžių, skaičiuoja pirštais, piešiasi taškelius ar spėlioja – vadinasi, daugybos lentelė dar neišmokta, nesvarbu, ką apie tai sako dienynas ar vadovėliai. Be tvirtos daugybos lentelės vėliau stringa visi dalykai: ilgoji daugyba, dalyba, trupmenos, procentai ir t. t.
Be daugybos lentelės diagnostikos metu tikrinami ir kiti dalykai:
ar vaikas tvarkingai skaičiuoja sudėtį ir atimtį stulpeliu,
ar supranta žodinių uždavinių sąlygas (ne tik „gražiai perskaito“, bet ir supranta, ką reikia rasti),
ar geba išsispręsti kelis paprastesnius veiksmus iš eilės,
ar neprapuola, kai užduotyje atsiranda „pertekline“ informacija ar keli žingsniai.
Visos užduotys parengiamos ir atspausdinamos mokytojo – vaikas sprendžia tiesiai ant lapų, brauko, taiso, piešiasi schemas. Tėvams nereikia lakstyti po knygynus ieškant pratybų, nes užduotis ir lygį parenka mokytojas pagal tai, ko siekiate: ar tiesiog sutvarkyti pamatus, ar ruoštis stojimams į stipresnę mokyklą, ar padėti vaikui nueiti iki olimpiadinio lygio.
Po diagnostinės pamokos mokytojas pateikia išsamų grįžtamąjį ryšį:
ką vaikas daro stipriai, kur yra mažų spragelių, o kur jau reikia nuoseklaus darbo.
Tada aptariami du galimi keliai:
Pastovios pamokos kartą per savaitę (arba dažniau, jei reikia). Tai variantas, kai norite, kad trečioje klasėje jau būtų pradėtas rimtesnis darbas: pamažu tvarkomos spragos, kartojamos temos, ruošiamasi ketvirtai klasei ir galimiems stojamiesiems. Čia labai daug naudos gauna užimti tėvai – dalį „samdomos mamos“ funkcijos perima korepetitorius.
Plano sudarymas tėvams ir vaikui, be pastovių pamokų. Kartais vaikas tik truputį atsilieka arba tiesiog trūksta tvarkos ir plano. Tokiu atveju per diagnostiką sudėliojame, ką konkrečiai ir kokia seka daryti namie: kokius sąsiuvinius ar užduotis spręsti, kaip dažnai, kaip tikrinti daugybos lentelę, kokius žaidimus ar pratybas galima naudoti. Tada trečią klasę „ramiai dirbate namie“, o didesnį „šturmą“ planuojate ketvirtoje klasėje.
Labai dažna situacija – tėvai sako: „Mokytoja vis kalba, kad kažkur yra spragų, bet mes nelabai suprantame nei kur, nei ką su tuo daryti.“ Trečiokams mokytojas mokykloje iš dalies yra „samdoma mama“: jis (ji) ir moko, ir guodžia, ir bendrauja. Tai labai gražu, bet užimtoms šeimoms dažnai tampa sunku dar ir namuose „traukti“ pamokas. Prie to prisideda ir konfliktai: „eik ruošti pamokų“, „kodėl vėl nepasidarei“, „kiek galima ginčytis dėl vieno pratimo“.
Papildomos pamokos padeda nuimti įtampą namuose:
dalis „bloguko, kuris primena apie pamokas“ funkcijos pereina mokytojui,
tėvai gali likti tėvais, o ne „antra mokytoja po darbo“,
tuo pačiu tėvams paaiškiname, kaip jie gali padėti: kokius klausimus užduoti, kaip pasitikrinti, ar tikrai išmokta, kada jau geriau vaiką palikti ramybėje.
Pamokos metu mes taip pat kalbamės ir su vaiku: aiškiname, kad pagalba iš tėčio, mamos ar močiutės nėra „blogas, kitoks aiškinimas“, kurį reikia atmesti. Atvirkščiai – mokomės priimti pagalbą iš visų šaltinių, kurie ją geranoriškai siūlo, ir atsirinkti, kas veikia būtent jam/jai.
Tokiu būdu 3 klasės matematikos diagnostinė pamoka tampa ne tik „vienu karteliu pasitikrinti“, bet ir startiniu tašku: suprasti, kur vaikas yra dabar, kiek realiai liko kelio iki ketvirtos klasės ir galimų stojamųjų, ir kaip tą kelią nueiti kuo ramiau – su mažiau konflikto, daugiau aiškumo ir stipresniais įgūdžiais, kurie paskui veš visą pradinės mokyklos likutį.
