Kodėl vieni gerai besimokantys vaikai neįstoja, o kitiems pavyksta?

Kiekvieną pavasarį, kai paaiškėja stojamųjų į 5 klasę rezultatai, tėvų pokalbiuose užverda tas pats katilas. „Kaip ji galėjo neįstoti, juk penketukininkė!“ „O tas padauža iš paralelinės – įstojo?!“ Ir netrukus pasigirsta legendos: vieni tėvai „nupirko naują klasę“, kiti „pastatė mokyklai priestatą“.
Mes, MOKINKIS komanda, kasmet ruošiame vaikus stojamiesiems į Vilniaus jėzuitų gimnaziją, VGTU inžinerijos licėjų, Vilniaus šv. Juozapo mokyklą, o aštuntokus – į Vilniaus licėjų ar Žirmūnų gimnaziją. Ir matome, kas vyksta užkulisiuose. Tad pabandykime atvirai: kodėl vieniems pavyksta, o kitiems – ne?
Legenda Nr. 1: „Tėvai nupirko vietą“
Galbūt kažkur ir atsiras viena kita tokia šeima. Tarkime, dvi ar trys. Bet net jei taip, visa kita klasė – dešimtys vaikų – įstoja standartiniu būdu: per stojamuosius egzaminus.
Ir tai logiška. Mokykla, kuri pardavinėtų vietas, labai greitai prarastų tai, dėl ko į ją ir veržiamasi: stiprius mokinius ir gerus rezultatus. Mokyklai labai svarbu atsirinkti vaikus, kurie yra pasiruošę būti kruopštūs ir darbštūs. Nes būtent jie po kelerių metų parneša olimpiadų diplomus, puikius egzaminų rezultatus ir mokyklos vardą.
Pinigais galima nupirkti daug ko. Bet matematikos uždavinio už vaiką egzamino salėje niekas neišspręs.
Kas iš tikrųjų įstoja? Tie, kurie per kelis mėnesius padaro kelerių metų darbą
Kasmet matome tą patį vaizdą: dalis vaikų per tris ar keturis mėnesius padaro tiek, kiek kiti nepadaro per kelerius metus. Neretai jiems padeda korepetitorius. Bet čia svarbu suprasti vieną dalyką.
Korepetitorius yra kaip švyturys jūroje. Jis šviečia ir tiksliai rodo kelią. Bet plaukia laivas pats: įsijungia savo keturias turbinas, vėjas papučia į gerą pusę, o kartais laivas iš kažkur iškrapšto dar dvi papildomas turbinas.
Švyturys – tai aiški kryptis: ką mokytis, kokias užduotis spręsti, kokia tvarka ir kiek. Turbinos – vaiko darbas. Vėjas – šeima, kuri palaiko, primena, nuveža, padrąsina ir kartais tiesiog pasėdi šalia.
Daugelis vaikų pirmą kartą gyvenime gauna labai tikslius žingsnius: štai ką reikia padaryti, štai tokių užduočių bus per egzaminą, štai kaip jas spręsti. Ir kai darbštus vaikas su įsitraukusia šeima gauna tokį „vedimą“, per stojamuosius jis pravažiuoja kaip viesulas.
„Padauža“, kuris įstojo. Ko nematė aplinkiniai?
Dabar apie tuos, kurie labiausiai nustebina klasės tėvus.
Labai dažnai vaikai, turintys itin didelių gabumų, t. y. galintys greitai įsisavinti didžiulį kiekį informacijos, turi ir dėmesio šokinėjimo problemą (ADHD, aktyvumo ir dėmesio sutrikimą). Mokykloje jie būna padaužos, peštukai, nenustygstantys vietoje. Raštu jie dažnai negeba parodyti to, ką iš tikrųjų moka: pameta mintį, praleidžia dalį sąlygos, suklysta iš neatidumo.
Bet pasikalbėkite su tokiu vaiku penkias minutes. Labai greitai pajusite ir pamatysite, kad galva veikia be proto gerai. Jai tiesiog trūksta to švyturio ir koncentracijos.
Ir jeigu toks vaikas užsimotyvuoja, o namie dirba kosmiškai daug, aplinkiniams atrodo: „Va, matai, koks blogas mokinys – ir įstojo!“ Ko jie nematė? Jie nematė, kiek pastangų buvo įdėta per labai trumpą laiką. Nematė vakarų prie užduočių, ašarų, kai nesisekė, ir šeimos, kuri visą tą laiką laikėsi kartu.
Užsienio patirtis: „dvigubai išskirtiniai“ vaikai
JAV ir Didžiojoje Britanijoje tokie vaikai jau seniai turi pavadinimą – twice-exceptional, trumpai 2e (liet. „dvigubai išskirtiniai“). Tai vaikai, kurie kartu turi ir didelių gabumų, ir mokymosi ar dėmesio sunkumų, pavyzdžiui, ADHD ar disleksiją. Tyrėjai juos vadina vienais labiausiai nepastebimų mokinių: gabumai paslepia sunkumus, o sunkumai – gabumus. Todėl mokytojas mato tik „tinginį“ arba „vidutiniuką“, nors priešais jį gal sėdi būsimas inžinierius ar mokslininkas.
Užsienio specialistai pataria tokius vaikus mokyti remiantis jų stiprybėmis, o ne vien nuolat taisant silpnybes. Tai labai tiksliai sutampa su tuo, ką matome per pamokas: kai toks vaikas gauna jam tinkamą paaiškinimą ir sunkesnę, į tikslą nukreiptą užduotį, jis tiesiog sužydi.
Legenda Nr. 2: „Įstojo su korepetitoriais – o paskui be jų nebegali“
Iš ankstesnės istorijos kyla kita labai gaji legenda. Esą vaikai, įstoję su korepetitoriais, vėliau nebesugeba mokytis savarankiškai.
Galbūt pavyktų rasti kelis tokius atvejus. Bet dauguma su korepetitoriais įstojusių vaikų įstoja būtent todėl, kad jiems tiesiog reikėjo kitokio paaiškinimo: aiškaus vedimo ir sunkesnių, į tikslą orientuotų užduočių. Būtent tai jie ir gavo pas korepetitorių.
Kodėl tada po kurio laiko jiems vėl prireikia pagalbos? Dėl tos pačios dėmesio koncentracijos problemos. Ji niekur nedingsta. Jeigu vaikui buvo sunku susikaupti klasėje pradinėje mokykloje, tai ir 5–8 klasėse, ir gimnazijoje ši problema išlieka. Jau nekalbant apie tai, kad tokiam vaikui reikia šiek tiek kitokio aiškinimo modelio, kurio korepetitoriumi nedirbęs mokytojas niekada nesupras. Ne todėl, kad vaikas „adaptuotas ir kvailas“, o todėl, kad jo smegenys tiesiog dirba kitu dažniu.
Tai nėra gerai. Tai nėra blogai. Tiesiog taip yra.
Juk niekas nesako, kad trumparegis vaikas „be akinių nebegali mokytis“. Akiniai trumparegystės neišgydo – jie tiesiog leidžia matyti lentą. Geras korepetitorius tokiam vaikui ir yra tie akiniai.
Kiekviena supergalia ateina su šalutiniu efektu. Žmonės dažnai pastebi tik teigiamą pusę – „koks greitas, koks gabus!“ – bet nesupranta, kad beveik visada yra ir kaina. O kaina štai kokia: kai dėmesys nuolat šokinėja, gauti gerus pažymius sunku, o ir susikalbėti su bendraklasiais ne visada paprasta, nukenčia socialiai įgūdžiai.
Užsienio patirtis: korepetitorius – ne silpnumo ženklas
Pažvelkime į šalis, kurios pirmauja tarptautiniuose švietimo tyrimuose. Pietų Korėjoje 2024 m. papildomas privačias pamokas lankė 80 proc. moksleivių, o šeimos tam išleido rekordinius 29,2 trilijono vonų (apie 20 mlrd. JAV dolerių). Singapūre šeimos 2023 m. privačioms pamokoms išleido apie 1,8 mlrd. Singapūro dolerių.
Nesakome, kad Korėjos modelis idealus: ten vaikų krūvis tikrai per didelis. Bet ten niekas nesako, kad vaikas su korepetitoriumi „nemoka mokytis“. Korepetitorius ten – toks pat įprastas dalykas kaip treneris sporte.
Ko ieško Vilniaus jėzuitų gimnazija? Visai ne „patogių“ vaikų
Pažiūrėkime, kaip savo būsimus penktokus apibūdina pačios jėzuitų gimnazijos. Jų stojančiųjų į 5 klasę bendrųjų gebėjimų tikrinimo koncepcijoje kalbama apie iniciatyvumą, veiklumą, neabejingumą tam, kas vyksta šalia, poreikį tobulėti ir „atvirumą (kaitai, ieškojimams, naujoms idėjoms)“. Ypač pabrėžiama vaizduotė ir kūrybiškumas.
Skaitant tai, prieš akis iškyla visai ne tylus, patogus mokinys, kurio niekas negirdi. Iškyla žingeidus, nenustygstantis vietoje vaikas, kuriam viskas įdomu. Būtent tas, kurį pradinėje mokykloje kartais vadina padauža.
Taip, tokių vaikų šalutinis efektas – jiems reikia gerokai daugiau savikontrolės, o išlaikyti aukštus pažymius jiems sunkiau. Bet žiūrint iš ilgalaikės perspektyvos, būtent tokie vaikai užaugę daro įdomius ir nuostabius dalykus pasaulyje.
Dešimtukininkė, kuri neįstojo
O dabar kitas scenarijus. Mergaitė, kuri stabiliai gerai mokosi, yra kruopšti ir mokykloje gauna tik gerus pažymius. Atrodytų, toks vaikas tikrai turi įstoti. Bet dažnai nutinka kitaip. Kodėl?
Pirma: „Taigi ji puikiai mokosi!“ Tėvai, įpratę prie gerų pažymių, nuoširdžiai tiki, kad papildomai ruoštis nereikia. Tokie tėvai ir namie mažiau vaiką mokina, nes atsiremia į patgų sakinį: „Taigi ji gabi, mokykloje ją ten puikiai mokina, nėra ko čia stengtis“. Bet jie nepastebi, kad paprastoje mokykloje lygis paprastesnis. Vieno berniuko mama man yra kažkada prasitarusi: „jį giria klasės mokytoją, kaip protingą vaiką klasėje, bet bijau, kad nebūtų taip, kad „tarp aklųjų – ir vienaakis karalius“. Dešimtukas parodo, kaip vaikas išsprendė standartinį klasės kontrolinį, o ne kaip jis susitvarkys su nestandartine stojamojo egzamino užduotimi. Tokių užduočių, kokios būna per stojamuosius, mergaitė gali būti net nemačiusi.
Antra: ji niekada „nesigrūmė“ su užduotimi. Sunkumai, kuriuos kasdien išgyvena tas aktyvusis vaikas, nei mergaitei, nei jos tėvams visiškai nesuprantami. Jai mokykloje viskas sekėsi iš pirmo karto, nu antro, ar trečio blogiausiu atveju. Todėl per egzaminą, sutikusi pirmą užduotį, kurios nežino nuo ko pradėti, ji gali pasimesti. O „padauža“ su tokiomis užduotimis grūmdavosi mėnesių mėnesiais ir jau žino: jei nežinau, reikia pabandyti kitaip, dar ir dar ir dar kitaip, ir dar truputį.
Trečia: „Mokslas turi būti aukštos kokybės ir nemokamas.“ Dažnai taip galvoja tie patys tėvai, kurie mano, kad ir „medicina turi būti aukštos kokybės ir nemokama“. Valstybė tikrai užtikrina gerą pagrindą visiems, ir tai labai svarbu. Bet už aukštesnį lygį beveik visada reikia arba susimokėti, arba gauti kaip paramą, arba bent jau įdėti labai daug šeimos laiko. Šeimos gydytojas yra būtinas ir geras. Bet jei vaikas ruošiasi olimpinėms žaidynėms, niekas nesitiki, kad jį treniruos poliklinika.
Užsienio patirtis: „didelė žuvis mažame tvenkinyje“
Australų psichologas Herbertas Marshas šį reiškinį aprašė kaip „didelės žuvies mažame tvenkinyje“ efektą: vaikas save vertina lygindamas su tais, kurie sėdi šalia. Paprastoje klasėje mergaitė yra didžiausia žuvis. Bet per stojamuosius ji staiga atsiduria dideliame ežere, kuriame plaukioja geriausios žuvys iš viso miesto. Ir tada paaiškėja, kad vien klasės dešimtukų neužtenka.
Tai kas iš tikrųjų lemia įstojimą?
Ne tik pinigai. Ne tik sėkmė. Ir net ne tik geri mokyklos pažymiai. Mūsų patirtimi, svarbiausi yra penki dalykai:
- Ar vaikas matė sunkesnių, ar egzamino tipo užduočių, o ne tik įprastas mokyklines.
- Ar yra aiškus planas ir kryptis – tas pats švyturys, apie kurį prieš tai kalbėjome.
- Kiek darbo įdedama per paskutinius 3–4 mėnesius prieš stojamuosius.
- Ar šeima įsitraukusi – daro su vaiku užduotis, analizuoja. Tinka tėtis, mama, dėdė, močiutė, pusbroliai.
- Ar vaikas moka išbūti su užduotimi, kurios iš karto neišsprendžia.
Ką daryti, jei jūsų vaikas ruošiasi stojamiesiems į 5 klasę?
- Nevertinkite pasirengimo vien pagal mokyklos pažymius. Leiskite vaikui namie išspręsti bandomąjį egzaminą realiu laiku ir pažiūrėkite, kas iš tikrųjų išeina, kur stringama.
- Pradėkite laiku. Geriausia – bent 7–8 mėnesiai iki stojamųjų (nuo rugsėjo, spalio). Galima ir per tris mėnesius bandyti, bet tada darbo bus tikrai daug.
- Jei jūsų vaikas – „padauža“, nenurašykite jo. Gali būti, kad jam tiesiog reikia kitokio paaiškinimo ir aiškios krypties. Nebijokite pasimatuoti korepetitorių arba bent jau diagnostiką pasidaryti.
- Jei jūsų vaikas – pirmūnas, neatsipalaiduokite. Leiskite jam susidurti su sunkesnėmis užduotimis dar prieš egzaminą, o ne per jį. Jei galite – patys gilinkitės ir tikrinkite užduotis, domėkitės kokias užduotis daro mokykloje.
- Raskite savo švyturį. Tai gali būti korepetitorius, bandomųjų egzaminų rinkinys arba abu kartu.
Pabaigai
Kai kitą kartą išgirsite „matai, koks padauža, o įstojo“, prisiminkite švyturį ir turbinas. Už kiekvieno netikėto įstojimo beveik visada slypi mėnesiai darbo, kurių niekas nematė. O už kiekvieno netikėto neįstojimo dažnai slypi tiesiog tai, kad vaikas niekada nebuvo matęs, ko iš jo iš tikrųjų tikimasi.
MOKINKIS kasmet padeda vaikams pasiruošti stojamiesiems į 5 ir 9 klases. Pažiūrėkite mūsų jėzuitų gimnazijos stojamojo egzamino stiliaus pavyzdį ir sunkesnį 2023 m. variantą, pamokas stojantiems į 5 klasę ir korepetitorius Vilniuje ir Kaune.
O kodėl mokyklos nekomentuoja stojamųjų rezultatų, skaitykite mūsų straipsnyje „Kodėl mokyklos nekomentuoja stojamųjų egzaminų rezultatų?“
Dažniausiai užduodami klausimai
Ar į Vilniaus jėzuitų gimnaziją galima „nusipirkti“ vietą?
Absoliuti dauguma mokinių į Vilniaus jėzuitų gimnaziją, kaip ir į kitas stiprias mokyklas, įstoja per stojamuosius egzaminus. Mokyklai svarbiausia atsirinkti darbščius, smalsius ir pasiruošusius mokytis vaikus.
Ar geri pažymiai mokykloje garantuoja įstojimą?
Ne. Stojamųjų užduotys paprastai sunkesnės ir kitokios nei įprasti kontroliniai darbai. Dešimtukai parodo, kad vaikas gerai atlieka klasės lygio užduotis, bet nepasako, kaip jam seksis per atranką.
Ar vaikas su ADHD gali įstoti į gimnaziją ar licėjų?
Taip. Daug gabių vaikų su dėmesio sunkumais sėkmingai įstoja, kai gauna aiškią kryptį, tinkamą paaiškinimą ir pakankamai praktikos su egzamino tipo užduotimis.
Kada pradėti ruoštis stojamiesiems į 5 klasę?
Rekomenduojame pradėti bent 4–6 mėnesiai iki egzamino. Pirmiausia verta išspręsti bandomąjį egzaminą, kad pamatytumėte tikrąjį vaiko lygį.
Ar įstojus vis tiek reikės korepetitoriaus?
Ne visada. Bet jei vaikui sunku susikaupti, ši savybė gimnazijoje niekur nedingsta. Tada korepetitorius veikia kaip akiniai trumparegiui: padeda matyti, bet darbo už vaiką nepadaro.
Ar pasiruošę sustiprinti savo žinias?
Mokinkis, siekiantiems daugiau.


