Pirmokas nemoka skaityti: ko tikėtis ir kaip padėti namuose

Spalį ir lapkritį pirmokų tėvai dažnai klausia to paties: „Kodėl kiti vaikai klasėje jau skaito, o mūsiškis dar tik dėlioja raides?“ Skirtumą matote kasdien, ypač kai kas nors iš klasės draugų jau balsu skaito knygeles. Nenuostabu, kad kyla nerimas.

Jeigu jūsų pirmokas nemoka skaityti sklandžiai, rudenį tai, mūsų nuomone, dažnai visai normalu. Lietuvių kalbos ir literatūros programa skaitymo pasiekimus aprašo ne pirmai klasei atskirai, o 1–2 klasėms kartu, ir pagrindinis šių dvejų metų lygis yra skaitymas sakiniais, suprantant mintį. Namuose patariame žaisti su žodžių garsais ir trumpai skaityti kartu kiekvieną dieną, o su mokytoja verta pasitarti, jei vaikas po kelių mėnesių vis dar negirdi, kokiu garsu prasideda žodis, arba nuolat pamiršta jau išmoktas raides.

Ar normalu, kad pirmokas nemoka skaityti?

Prieš pirmą klasę vaikai paprastai metus mokosi pagal privalomą priešmokyklinio ugdymo programą, kurioje skaitymo pradmenys aprašyti trimis lygiais. Pagrindinį lygį pasiekęs vaikas atpažįsta daugumą abėcėlės raidžių ir perskaito nesudėtingus pavienius žodžius, užrašus, trumpus sakinius ir lengvus kelių sakinių tekstus. Tačiau ten aprašytas ir žemesnis lygis: vaikas atpažįsta kai kurias raides ir perskaito tik nesudėtingus pavienius žodžius ar užrašus. Programoje nurodoma, kad šie lygiai skirti geriau pažinti vaiką, pastebėti jo stiprybes bei tobulintinas sritis ir numatyti reikiamą pagalbą.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija apie tai kalba dar paprasčiau. Jos pranešime žiniasklaidai rašoma: „Vieni pradeda skaityti jau ketverių, kiti šešerių dar tik mokosi pažinti raides.“ Ten pat pabrėžiama, kad į pirmą klasę ateinantis vaikas neprivalo laisvai skaityti, nors tikimasi, kad jis pažins daugumą raidžių ir perskaitys trumpus nesudėtingus sakinius. Laisvai skaityti ilgesnius tekstus vaiką moko jau mokykla.

Pirmoje klasėje šis darbas tęsiasi. Lietuvių kalbos ir literatūros programoje numatyta, kad 1–2 klasėse toliau susipažįstama su garsais ir juos žyminčiomis raidėmis, aiškinamasi, kaip garsas susijęs su raide. Skaitymo pasiekimai čia aprašyti keturiais lygiais visam 1–2 klasių laikotarpiui. Žemiausiame, slenkstiniame, lygyje vaikas skaito balsu žodžiais, sunkesnius žodžius skiemenuodamas. Patenkinamame skaito žodžiais ir kartais sklandžiai perskaito trumpą sakinį. Pagrindiniame balsu ir tyliai skaito sakiniais, suprasdamas mintį, o aukštesniajame skaito sklandžiai. Manome, kad daugeliui vaikų skaitymas skiemenimis yra įprastas pirmųjų mokslo metų etapas.

Ar vaikas, vėliau pradėjęs skaityti, ilgainiui atsilieka? Vienas tyrimas rodo, kad nebūtinai. Tyrėjų S. Suggate, E. Schaughency ir E. Reese 2013 m. paskelbto darbo pirmajame tyrime dalyvavo 287 angliškai kalbantys vaikai: vieni buvo mokomi skaityti nuo penkerių, kiti – nuo septynerių metų. Anksčiau pradėję iš pradžių geriau įvardijo raides ir geriau skaitė žodžius bei tekstus, bet vaikams sulaukus vienuolikos metų šio skirtumo neliko. Patys tyrėjai pabrėžia, kad tai nebuvo eksperimentas, ir ragina šį klausimą tirti toliau. Mums šis tyrimas primena paprastą dalyką: jei kiti vaikai tiesiog pradėjo mokytis skaityti anksčiau, rudenį pastebėtas skirtumas nebūtinai nulemia, kaip jūsų vaikui seksis vėliau.

Kas vyksta, kai vaikas mokosi skaityti

Suaugusysis žodį perskaito akimirksniu, todėl lengva pamiršti, kiek pastangų tas pats žodis kainuoja pradedančiajam. Pirmokas turi atpažinti kiekvieną raidę, prisiminti jos garsą, garsus sulieti į skiemenį, o skiemenis – į žodį. Ir tik tada jis gali pagalvoti, ką gi perskaitė. Kol bent vienas iš šių veiksmų reikalauja visų jėgų, skaitymas būna lėtas, o vaikas greitai pavargsta. Dažniausiai tai ne tingumas, o tikras protinis darbas.

Pirmas žingsnis – klausa: viskas prasideda dar iki raidžių. Vaikas turi girdėti, kad žodis „namas“ prasideda garsu n, kad jį sudaro du skiemenys ir kad „namas“ ir „nosis“ prasideda vienodai. Priešmokyklinio ugdymo programoje numatyta, kad vaikas, paklaustas, dažniausiai pasako, kokiu garsu žodis prasideda, kokiu baigiasi ir iš kokių garsų jis susideda. Kol vaikas negirdi garsų žodyje, raidės jam tebėra tik paveikslėliai.

Antras žingsnis – garso ir raidės ryšys. Čia tėvai kartais, patys to nenorėdami, apsunkina vaikui darbą. Jei vaikas išmoko raidžių pavadinimus, pavyzdžiui, „em“ ir „a“, jis gali bandyti skaityti „em-a-em-a“ ir niekaip neišgirsti žodžio „mama“. Skaitydamas vaikas jungia garsus, todėl patariame raidę vadinti tuo garsu, kurį ji žymi: m tarti kaip ilgą „mmm“, o ne „em“. Tada m ir a susilieja į ma, o ma ir ma – į žodį „mama“. Raidžių pavadinimų prireiks vėliau, kai vaikas mokysis abėcėlės.

Trečias žingsnis – kartojimas. Lietuvių kalboje daugumą žodžių galima perskaityti beveik taip, kaip jie parašyti, todėl skiemuo yra patogus tiltas iš garsų į žodžius. Kuo daugiau vaikas skaito, tuo daugiau dažnų skiemenų ir žodžių atpažįsta iš karto, jų nebereikia „surinkti“, ir skaitymas paprastai pagreitėja savaime. Sklandžiai skaityti vaikas išmoksta skaitydamas. Kodėl greitis nėra tikslas, plačiau rašėme įraše „Kiek žodžių per minutę turi perskaityti antrokas?“

Kaip padėti namuose: trumpai, bet kasdien

Tėvai dažnai ieško, kaip greičiau išmokyti vaiką skaityti. Mūsų atsakymas paprastas: ne greičiau, o reguliariau.

Pirmiausia paklauskite mokytojos, kurias raides klasė jau išmoko ir kaip bus mokomasi toliau. Namuose duokite vaikui skaityti tai, ką jis jau gali perskaityti: žodžius ir sakinius iš pažįstamų raidžių. Tekstas, kuriame pusė raidžių dar nepažįstama, moko ne skaityti, o spėlioti.

Lietuvių kalbos ir literatūros programa nenurodo, kiek minučių per dieną turi skaityti pirmokas, o mes patariame skaityti po dešimt ar penkiolika minučių kasdien. Manome, kad toks trumpas, bet kasdienis skaitymas duos daugiau nei valanda sekmadienį. Geriausia skaityti tuo pačiu dienos metu, pavyzdžiui, po pietų ar prieš miegą, ir baigti, kol vaikas dar nepavargo ir jam sekasi. Geriau, kad rytoj jam norėtųsi tęsti.

Pradedančiam skaitytojui gerai tinka skaitymas pakaitomis: vieną sakinį skaito vaikas, kitą – jūs. Kai vaikas suklysta, neskubėkite taisyti, nes dažnai jis pats išgirsta, kad sakinys skamba keistai. Jei klaidos nepastebi, užtenka parodyti žodį pirštu ir paprašyti perskaityti dar kartą, garsas po garso. Pagirkite už konkrečias pastangas. Pasakymas „Šitą ilgą žodį perskaitei pats!“ vaikui reiškia daugiau nei tiesiog „šaunuolis“.

Garsų girdėjimą galima lavinti ir be knygos – virtuvėje, automobilyje, pakeliui į mokyklą. Paklauskite, kokiu garsu prasideda žodis „sriuba“, kokie daiktai namuose prasideda garsu š, kiek skiemenų turi žodis „pomidoras“, ir kartu išplokite jį skiemenimis. Arba ištarkite žodį garsais, „k-a-t-ė“, ir paprašykite atspėti, kas tai. Taip lavinami tie patys gebėjimai, kurių reikia skaitant, tik be įtampos prie stalo.

Ir toliau skaitykite vaikui patys. Kol pirmokas pats perskaito nedaug, klausydamasis jis gali „perskaityti“ kur kas daugiau: pasakų, nuotykių knygų, enciklopedijų apie gyvūnus. Taip jis girdi turtingą kalbą, išmoksta naujų žodžių ir nepamiršta, dėl ko apskritai verta mokytis skaityti.

Čia daug gali padaryti ir seneliai. Pirmokui reikia klausytojo, kuris turi laiko ir niekur neskuba. Močiutė, kuri kasdien išklauso perskaitytą puslapį, ar senelis, su kuriuo pakeliui iš mokyklos vaikas skaito parduotuvių iškabas, padeda daugiau, nei gali atrodyti.

Ko verčiau nedaryti

Venkite kelių dalykų, kurie daromi iš gerų norų, bet skaitymą labiau stabdo nei skatina:

• Lyginti vaiką su klasės draugais ar broliais ir seserimis. Iš to jis išgirsta tik tiek, kad yra blogesnis.
• Skaityti ilgai ir per prievartą. Iš pusvalandžio su ašaromis vaikas išmoksta nebent nemėgti knygų.
• Leisti spėlioti iš paveikslėlio ar pirmos raidės. Žodį vaikas turi perskaityti, net jei tai užtrunka.
• Skubinti. Kol vaikas jungia garsus, raginimas skaityti greičiau tik padaugina klaidų.

Kada verta pasitarti su mokytoja ar logopedu

Lėta pradžia savaime dar nėra sutrikimas. Vis dėlto yra ženklų, kuriuos geriau pastebėti jau pirmoje klasėje. Pasikalbėkite su mokytoja, jeigu po kelių mėnesių kasdienio darbo vaikas vis dar negirdi, kokiu garsu prasideda žodis, nesujungia dviejų garsų į skiemenį ar nuolat pamiršta seniai išmoktas raides. Pasikalbėkite ir tada, jei skaitymas vaikui tampa kančia: jis verkia, skundžiasi, kad skauda galvą ar akis. Jei skundžiasi akimis, patikrinkite ir regėjimą. Mokytoja vaiką mato klasėje kasdien ir gali pasakyti, ar sunkumai ryškūs ir per pamokas.

Jei mokymosi pagalbos reikia, mokykla ją gali suteikti nuo pat pirmos klasės. Tai priminė ministerijos Ugdymo departamento direktorė, atsakydama į LRT.lt klausimus. Pasak jos, prireikus mokiniui gali būti teikiamos individualios ar grupinės konsultacijos. Skaitymo sunkumais rūpinasi ir logopedai, nes logopedija apima rašomosios kalbos sutrikimus, tarp jų disleksiją. Jei mokykloje dirba logopedas, paprašykite, kad jis išklausytų, kaip vaikas skaito.

Net jei vėliau paaiškėtų, kad tai disleksija, ji nesusijusi su intelekto sutrikimais, o skaitymo sunkumus mažinti padeda specialusis mokymas ir garsų jungimo lavinimas. Manome, kad kuo anksčiau pasitarsite, tuo geriau: jei viskas gerai, nusiraminsite, o jei pagalbos reikia, laimėsite laiko.

Dažniausiai užduodami klausimai

Ar vaiką reikia išmokyti skaityti iki pirmos klasės?

Laisvai skaityti nebūtina. Ministerijos teigimu, į pirmą klasę ateinantis vaikas to neprivalo, nors tikimasi, kad jis pažins daugumą abėcėlės raidžių ir perskaitys trumpus nesudėtingus sakinius. Mūsų nuomone, dar svarbiau, kad vaikas girdėtų garsus žodžiuose ir taisyklingai juos tartų, o tai galima patikrinti atlikus logopedinį ištyrimą prieš pirmą klasę.

Kiek laiko per dieną pirmokas turėtų skaityti namuose?

Lietuvių kalbos ir literatūros programa tokios normos nenustato. Patariame skaityti po dešimt ar penkiolika minučių kasdien, geriausia tuo pačiu dienos metu, ir šiek tiek laiko skaityti vaikui patiems. Svarbiausia – nepraleisti dienų.

Ar blogai, kad pirmokas skaito skiemenimis?

Pirmoje klasėje dažniausiai ne. Lietuvių kalbos ir literatūros programoje skaitymas žodžiais, kai sunkesni žodžiai skaitomi skiemenimis, aprašytas kaip 1–2 klasių slenkstinis pasiekimų lygis. Daug skaitant dažni skiemenys ir žodžiai paprastai ilgainiui atpažįstami iš karto, ir skaitymas tampa sklandesnis.

Ar pirmokui reikia papildomų lietuvių kalbos pamokų?

Mūsų manymu, dažniausiai užtenka pamokų mokykloje ir trumpo kasdienio skaitymo namuose. Papildomos pamokos prasmingos, kai mokytoja mato, kad vaikui reikia daugiau pagalbos, arba kai skaitymas namuose nuolat baigiasi ašaromis ir vaikui ramiau mokytis su kitu suaugusiuoju.

Jeigu norite, kad mokytojas įvertintų, kaip vaikas skaito, ir reguliariai su juo dirbtų, užsukite į mūsų lietuvių kalbos pamokų puslapį. Pamokos vyksta gyvai Vilniuje ir Kaune bei nuotoliu.