Tai startinė ir tęstinė fizikos pamoka abiturientams, besimokantiems A lygiu ir planuojantiems laikyti fizikos VBE, tik čia su mokytoju dirbama dviese. Pirmo susitikimo metu mokytojas ne šiaip „pažiūri, kaip sekasi“, o realiai pasveria kiekvieno lygį: duoda kelių tipų uždavinius iš skirtingų temų (mechanika, elektra, bangos/optika, termodinamika ir pan.), stebi, kaip rašomos formulės, ar braižomi brėžiniai, kaip sekasi su vienetais, apvalinimu, reikšmingais skaičiais, ar atsakymas pagrindžiamas, ar tiesiog „nuspėjamas“. Jei tai pirmoji pamoka – rekomenduojama atvykti gyvai, kad mokytojas matytų, kur konkrečiai stringa kiekvienas: teorija, loginiai žingsniai ar tiesiog darbo tvarka (nuo ko pradėti, kaip žymėti duomenis, kaip pasitikrinti, ar gautas dydis logiškas).
Labai aiškiai susitariama dėl skaitinių tikslų kiekvienam mokiniui atskirai (pvz., 70 ar 90 balų) ir bendro darbo plano porai. Jeigu abiejų tikslas panašus, didžioji dalis pamokos eigos bendra: mokytojas parenka temas ir uždavinių lygius taip, kad abu stabiliai judėtų link savo balo. Jeigu vienas siekia šiek tiek aukštesnio rezultato, dalį laiko jis gali gauti sunkesnių B ir C dalies uždavinių, kol kitas užtvirtina „vidurį“ – tipinius A ir dalį B dalies klausimų. Svarbiausia, kad poroje mokiniai būtų panašaus lygio ir tempo, kitaip vienam nuolat teks laukti, o kitam – „gaudyti traukinį“. Jei lygiai stipriai skiriasi, paprastai rekomenduojamos individualios pamokos.
Užduotis pamokoms parenka mokytojas, bet mokiniai gali atsinešti ir savų – iš vadovėlių, uždavinynų, mokyklos pratybų. Dažnai sprendžiamas tas pats uždavinys, po to lyginama, kur kieno žingsniai išsiskyrė: vienas suklydo formulėje, kitas – vienetuose, trečias nepatikrino brėžinio. Taip atsiranda ir „mini diskusijos“ – kas kur prarastų taškus realiame VBE. Pamokos pabaigoje visada būna konkretus grįžtamasis ryšys kiekvienam atskirai: ką padarėm gerai, kur „nutekėjo“ balai ir ką daryti iki kito karto. Susitariama dėl namų darbų: aiškus uždavinių skaičius ir temos, o pažanga fiksuojama klaidų sąsiuvinyje/žurnale (užsirašome, kas buvo ne taip ir kaip taisome kitą kartą). Periodiškai pora daro bandomuosius darbus pagal VBE struktūrą su laiko limitu – tada matosi, kaip laikosi tempas ir stresas, kai nebe „šiaip uždavinukai“, o pilnas darbas.
Tėvams pirmose pamokose dalyvauti nebūtina – svarbiau, kad jie žinotų, kokie skaitiniai tikslai sutarti ir kokio plano laikomės. Jeigu po kelių savaičių norisi pasitikslinti, ar reikia koreguoti ritmą, visada galima susiskambinti su mokytoju: pagal tai pakoreguojamas temų eiliškumas, bandomųjų dažnis ar namų darbų kiekis. Rezultatas – aiškus startinis įvertinimas, realistiškas planas dviem mokiniams ir labai konkreti nuojauta, kiek ir kokių uždavinių reikia „turėti galvoje“, kad VBE balas būtų toks, kokio norisi.