Tai individuali 11 klasės matematikos pamoka – labiausiai tinka tiems, kurie jau supranta, kad dvyliktos klasės egzaminas jau prie pat, o dabartinis matematikos lygis netekina. Ši pamoka tinka tiek tiems kas mokosi matematiką A lygiu tiek B lygiu. Mokiniai dažnai žino kokių VBE rezultatų norisi po mokyklos ir kiek konkrečiai balų iš matematikos reikėtų. Šita pamoka padeda išsiaiškinti, kur realiai esame dabar, ir susidėlioti normalų planą iki egzamino, o ne gyventi su nuolatiniu „reikia daugiau pasimokyti, bet nežinau nuo ko pradėti“.
Pirma pamoka dažnai būna pusiau diagnostinė: mokytojas duoda užduočių iš tipinių vienuoliktos klasės temų ir kelių ankstesnių klasių vietų, kurios dažniausiai „išlenda“ egzamine. Pažiūrima, kaip sekasi su lygtimis ir nelygybėmis, funkcijomis (tiesinė, kvadratinė, kartais jau ir eksponentinė/logaritminė), trupmenomis su kintamaisiais, trigonometriniais santykiais, procentais ir tekstiniais uždaviniais. Jeigu matosi, kad problema ne tik naujose temose, bet ir bazėje (trupmenos, proporcijos, elementari algebros tvarka), pirmiausia tvarkomos būtent jos – kitaip egzamininių uždavinių spręsti tiesiog nėra į ką „atsiremti“.
Toliau darbas labai priklauso nuo tikslo. Vieniems reikia stabilaus 60–70 balų, kad ramiai pereitų dvyliktą klasę ir gautų „normalų“ pažymį. Kitiems – stipraus A kurso ir 90–100 egzamine, nes planuoja IT, inžineriją, ekonomiką ar kitą tiksliųjų mokslų kryptį. Mokytojas padeda susitarti skaitinį tikslą ir pagal jį dėlioja planą: kokias temas imame pirmiausia, kiek uždavinių darome per savaitę, kada darysime bandomuosius egzaminus, kokia bus namų darbų norma nuo pamokos iki pamokos. Labai aiškiai susižiūrima kur išbarstomi taškai sprendžiant: ar netvarkingai parašyta lygtis, ar pamiršti vienetai, ar praleisti žingsniai, ar apskaičiuota gerai, bet neparašyta išvada.
Pamokose sprendžiama daug uždavinių ir mokymasis vyksta per praktiką. Sprendžiami tiek egzamininio tipo, tiek paprastesni uždaviniai, mokinamasi brėžti brėžinius, tikrinami žingsniai, mokomasi tvarkingai rašyti sprendimus, kad mokytojas (ir egzamino vertintojas paskui) matytų logiką, o ne tik galutinį atsakymą. Medžiagą ir užduotis parenka mokytojas – dažnai iš anksto atspausdina, kad nereikėtų švaistyti laiko perrašinėjimams iš vadovėlio. Taip pat ir mokinys gali atsinešti savo užduotis, tik svarbu jas atsiųsti anksčiau, prieš pamoką, kad mokytojas susigaudytų reikalingą teorinę medžiagą ir geriau pasiruoštų pamokai. Dalis darbo persikelia į namus: be bent minimalaus savarankiško sprendimo progreso nebūna, todėl nuoširdžiai perspėjame, kad „ateiti ir pasėdėti“ neužteks.
Kiek dažnai lankyti, priklauso nuo situacijos. Jeigu mokinys gana tvirtas, bet nori daugiau aiškumo ir egzamininio tipo praktikos, dažnai užtenka vieno karto per savaitę su nuosekliais namų darbais. Jei spragų daug ir pažymiai šiuo metu sukasi apie 3–4, realu, kad kurį laiką teks dirbti 2–3 kartus per savaitę: pirmiausia „pastatyti ant kojų“, o vėliau pereiti prie palaikomojo režimo. Pirmi pokyčiai paprastai matosi jau po kelių savaičių – kai mokinys pagaliau supranta, ne tik kad klysta, bet kur būtent ir kaip to išvengti kitą kartą.
Pamokos gali vykti gyvai Vilniuje ar Kaune, arba online – priklausomai nuo to, kas patogiau šeimai ir pačiam mokiniui. Svarbiausia, kad vienuoliktokas pamažu išeitų iš „chaotiško sprendimo“ režimo ir turėtų aiškų, realistišką kelią iki dvyliktos klasės egzamino, su tvarkingai sutvarkyta matematine baze ir šiek tiek didesniu pasitikėjimu savo galva.
