Tai trečios klasės matematikos pamoka dviese – pastovios, reguliarios pamokos, kai du vaikai mokosi poroje su tuo pačiu mokytoju. Dažniausiai čia ateina šeimos, kurios jaučia, kad „kažkas su matematika ne visai tvirtai“, bet dar nenori laukti ketvirtos klasės, kol atsiras daugiau streso ir pažymių. Kuo tvirtesnis trečiokas, tuo lengviau vėliau iš jo padaryti stiprų ketvirtoką – tada ir kasdienės pamokos mokykloje, ir būsimi stojamieji į 5 klasę nebeatrodo kaip didžiulis kalnas.
Trečioje klasėje matematika dar nebūna spėjusi labai susilpnėti, todėl čia yra puikus laikas ramiai susitvarkyti pagrindus. Svarbiausias iš jų – daugybos lentelė. Jeigu ji mokama tik „maždaug“, vėliau pradeda strigti viskas: ilgoji daugyba, dalyba, trupmenos. Per pamokas dviese mokytojas daug kartų grįžta prie daugybos lentelės, pritaiko įvairius žaidimus, užduotis, greičio testus, kad vaikas ją ne tik „žinotų“, bet ir naudotų automatiškai. Kartu tvarkomos sudėties, atimties, paprastesnių žodinių uždavinių temos – tiek, kiek matyti, kad reikia pagal konkrečių vaikų lygį.
Porą dažniausiai sudaro panašaus lygio ir charakterio vaikai. Kartais tai – draugai ar bendraklasiai, kurie užsirašo kartu; kartais porą parenka mokytojas/administratorė, žiūrėdami į diagnostikos ar pirmos pamokos rezultatus. Svarbu, kad vienam nereikėtų nuolat laukti kito, o kitam – „gaudyti traukinį“. Jeigu matome, kad vienas vaikas dar labai stipriai atsilieka, pirmiausia rekomenduojame individualias pamokas, o į porą jungti tik tada, kai lygis šiek tiek susivienodina.
Pamokos metu vaikai dirba su mokytojo parengtomis ir atspausdintomis užduotimis: skaičiuoja, braižo schemas, sprendžia žodinius uždavinius, lygina sprendimus tarpusavyje. Mokytojas paeiliui prieina prie kiekvieno, klausia, kaip mąstė, kur pasimetė, padeda susidėti veiksmų planą „nuo ko pradėti“. Vaikams patinka, kad šalia yra ne tik suaugęs, bet ir bendraamžis – atsiranda šiokia tokia „gera konkurencija“, norisi pasistengti, kad pavyktų ne prasčiau.
Daugeliui tėvų tokios pamokos padeda sumažinti konfliktus namuose dėl pamokų ruošos. Dalį „bloguko, kuris primena apie pratimus“ funkcijos perima mokytojas, o tėvams lieka paprastesnis vaidmuo – pasidomėti, kaip sekėsi, o ne kiekvieną vakarą kovoti dėl vieno lapo užduočių. Pamokose su vaikais atvirai kalbamės, kad tėčio, mamos ar senelių pagalba yra vertinga, net jei aiškina truputį kitaip – svarbu išmokti priimti pagalbą iš kelių šaltinių, o ne automatiškai ją atmesti.
Įprastai trečiokams planuojama nuo keliolikos pamokų serija (pvz., pusmetį lankant po kartą per savaitę), bet konkretų planą visada deriname su šeima: galite rinktis intensyviau dirbti dabar ir ketvirtoje klasėje daugiau tik palaikyti lygį, arba šiek tiek pasitvarkyti trečioje ir rimčiau ruoštis jau ketvirtoje, jeigu galvosite apie stojamuosius. Svarbiausia, kad tėvai nebespėliotų „ar viskas gerai“, o matytų, kad vaikas matematikos pamokas laiko ne bausme, o sritimi, kurioje jam realiai pradeda sektis.