4 klasės knygų sąrašas: kas privaloma ir ką skaityti ketvirtokui

Vieno privalomo 4 klasės knygų sąrašo Lietuvoje nėra. Lietuvių kalbos ir literatūros bendrojoje programoje pateikta rekomenduojama literatūra, o kuriuos kūrinius skaityti per pamokas ir kuriuos siūlyti laisvalaikiui, sprendžia mokytojas. Pirmiausia paklauskite vaiko mokytojo, ar klasė turi savo sąrašą, o jei neturi, pradėkite nuo septynių knygų, kurias ketvirtokams siūlo ir programa, ir doc. dr. Kęstučio Urbos sudarytas sąrašas.
Per atostogas verta apsilankyti bibliotekoje: pagal 2026–2027 mokslo metų bendruosius ugdymo planus Kalėdų atostogos – nuo gruodžio 21 d. iki sausio 3 d., o žiemos – vasario 15–21 d. (mokykla atostogų laiką gali pakeisti). Toliau aiškiname, kodėl internete tiek skirtingų sąrašų, nuo kurių knygų pradėti ir kaip padėti vaikui išsirinkti tokią, kurios jis nemes įpusėjęs.
Privalomos ar rekomenduojamos: kodėl internete tiek skirtingų sąrašų
Ieškant „4 klasės knygų sąrašo“, susimaišo trys skirtingi dalykai. Pirmasis – programos sąrašas. Jame ketvirtokams išvardyta apie 30 kūrinių, o skirtas jis, kaip rašoma pačioje programoje, padėti mokytojams susiorientuoti vaikų literatūros gausoje. Mokytojas gali jį papildyti savo nuožiūra, kad ir naujausiomis knygomis.
Antrasis – Kęstučio Urbos sudarytas leidinys „Mokiniams rekomenduojamos knygos 1–10 klasei“, kurio antrąjį leidimą 2023 m. išleido Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka ir IBBY Lietuvos skyrius. Ketvirtokams jame siūloma daugiau kaip 70 knygų. Pratarmėje sudarytojas kviečia nežiūrėti į tokius sąrašus kaip į privalomus ir pripažįsta, kad visas šias knygas perskaityti per metus vargu ar įmanoma.
Trečiasis – pačių mokyklų sąrašai, ir jie gana skirtingi. Vilniaus Senvagės gimnazijos svetainėje skelbiamame sąraše ketvirtokams išskirta dešimt privalomos literatūros punktų, o Vilniaus Martyno Mažvydo progimnazijos 2024–2025 mokslo metų sąraše visos knygos vadinamos rekomenduojamomis. Dar 2016 m. programoje privalomi kūriniai buvo nurodyti, o dabartinės programos įgyvendinimo rekomendacijose aiškiai pasakyta, kad jų neliko. Todėl internete dar galima rasti senesnių sąrašų su žodžiu „privaloma“. Geriausia paklausti vaiko mokytojo, o jei šis prašo perskaityti konkrečią knygą, ją ir skaitykite pirmiausia.
Rekomenduojamos knygos 4 klasei: septynios, kurias rasite abiejuose sąrašuose
Palyginome programos ir Urbos sąrašus ketvirtokams: sutampa tik septynios knygos. Manome, kad nuo jų ir verta pradėti. Jos labai skirtingos, tad yra iš ko rinktis. Prie kiekvienos parašėme, kam ji galėtų tikti.
- Astrida Lindgren, „Emilis iš Lionebergos“. Apie išdykėlį, kuris, be kitų išdaigų, įkiša galvą į sriubos vazą. Knyga stora, bet ją galima skaityti po vieną nutikimą, o ištraukos paklausyti LRT „Vakaro pasakoje“.
- Deividas Valjamsas (David Walliams), „Močiutė plėšikė“. Benas kas penktadienį nuobodžiauja pas močiutę, kol sužino, kad ji kadaise buvo garsi brangenybių vagilė. Knyga juokinga ir su piešiniais, todėl gali patikti ir skaityti nemėgstančiam vaikui. Tik pabaiga liūdna, tad būkite šalia.
- Gaja Guna Eklė, „Brolis, kurio nereikėjo“. Ketvirtokas Gvidas sužino, kad tėvai, su juo nepasitarę, nusprendė įsivaikinti jo bendraamžį. Knygoje tik 116 puslapių, bet pokalbiui apie šeimą jų užteks ilgam.
- Justeinas Gorderis (Jostein Gaarder), „Ei! Ar čia yra kas nors?“ Aštuonmečiui laukiant, kol gims broliukas, iš kosminio laivo iškrenta ateivis. Knyga tiks vaikams, kurie vis klausia: „Kodėl?“ Išleista 1996 m., todėl ieškokite jos bibliotekoje.
- Kotryna Zylė, „Milžinas mažylis“. Paskutinio Lietuvos milžino Kerniaus kelionė per lietuvių mitologiją ir legendines mūsų šalies vietas. Gera knyga šeimai, kuri mėgsta keliauti po Lietuvą.
- Čerština Ljungren (Kerstin Ljunggren), „Svečiuose pas Astridą Lindgren“. Nuotraukomis ir piešiniais iliustruota rašytojos biografija, kurią smagu skaityti perskaičius „Emilį“. Išleista 1997 m., todėl ir jos ieškokite bibliotekoje.
- „Gulbė karaliaus pati“. Lietuvių liaudies pasakų rinkinys. Stebuklų pasakas programa siūlo rinktis, pavyzdžiui, iš šios knygos. Galima skaityti po vieną pasaką balsu, tinka ir vakarui su seneliais.
Jei nė viena nesudomina, abiejuose sąrašuose knygų yra ir daugiau: programa dar siūlo Luiso Sepulvedos knygą „Apie žuvėdrą ir katiną, kuris išmokė ją skraidyti“, o Urba – Roalo Dalo (Roald Dahl) „Matildą“ ir Antuano de Sent-Egziuperi „Mažąjį princą“.
Ne vien romanai: kai vaikas storų knygų neatsiverčia
Programoje numatyta, kad iš kūrinių, kuriuos ketvirtokai skaito ir aptaria, apie 70 proc. yra grožiniai, apie 30 proc. – negrožiniai, o lietuvių ir užsienio autorių – maždaug po lygiai. Programos sąrašo įžangoje minimi ir komiksai, bežodės knygos ir knygos su garso įrašu, nors sąraše ketvirtokams atskiro komiksų skyriaus nėra. Jei vaikas nemėgsta romanų, tai nereiškia, kad jis nemėgsta skaityti. Mūsų nuomone, geriau pasiūlyti ploną knygą apie tai, kas jam iš tiesų įdomu, nei dar kartą siūlyti storą.
Plonų knygų yra ir programos sąraše ketvirtokams. „Istorijos skanėstai“ (68 p.) pasakoja, tarkime, kokių saldumynų į skrydį per Atlantą pasiėmė Darius ir Girėnas. Ryčio Daukanto „Jonas Basanavičius – barzdota varna“ (54 p.) – karikatūristo parašyta istorija vaikams apie vieną garsiausių Lietuvos asmenybių. „Vandens gyvenimo linija“ (36 p.) pasakoja apie gyvenimą Baltijos jūroje ir turi savo garso takelį.
Kaip išsirinkti knygą, kurios vaikas nemes įpusėjęs
Ketvirtokai, kaip numatyta programoje, per pamokas mokosi rinktis knygas, pavyzdžiui, pagal anotaciją ar žanrą. Namuose tereikia tai pakartoti. Nerinkite knygos už vaiką: nueikite į biblioteką kartu, tegul jis paima dvi tris, perskaito anotacijas ir pirmą puslapį. Jei užkliūva beveik už kiekvieno sakinio, knyga kol kas greičiausiai per sunki. Paimkite lengvesnę arba pirmą skyrių perskaitykite kartu.
Laisvalaikio knygą galima ir mesti. Jei po kelių skyrių vis dar neįdomu, imkite kitą. Mokytojo užduota knyga – kitas reikalas. Patariame ją perskaityti, net jei ne visada smagu: tai irgi mokymasis.
Bendruosiuose ugdymo planuose rekomenduojama, kad visų dalykų namų darbai pradinėse klasėse vidutiniškai užtruktų ne ilgiau kaip 40 minučių per dieną, įskaitant ir skaitymą. Todėl, mūsų nuomone, atskiros valandos skaitymui nereikia: pakanka 15–20 minučių kasdien. Skaitant po dešimt puslapių per vakarą, „Brolį, kurio nereikėjo“ galima perskaityti per 12 dienų.
Knygą namuose pirmas atsiverčia suaugusysis
Tarptautinio PIRLS 2021 tyrimo duomenimis, skaityti labai patiko tik 22 proc. Lietuvos mokinių, kurie 2021 m. rudenį buvo ką tik baigę 4 klasę, o 30 proc. nepatiko (tarptautiniai vidurkiai – 42 ir 18 proc.). Lietuvoje mokiniai, kurių tėvams labai patinka skaityti, surinko vidutiniškai 589 taškus, o tie, kurių tėvams skaityti nepatinka, – 545. Tai dar nereiškia, kad vaiko rezultatai gerėja vien dėl to, kad tėvai skaito: tokiose šeimose gali skirtis ir kiti dalykai. Tačiau pabandyti nieko nekainuoja, o ataskaitos autoriai rašo, kad tėvai savo pavyzdžiu gali paskatinti vaiką skaityti, patys skaitydami namuose savo malonumui. Naujesnių šio tyrimo duomenų kol kas (2026 m. lapkritį) nėra: PIRLS 2026 rezultatus planuojama paskelbti 2027 m.
Skaityti vaikui balsu dar nevėlu. Ketvirtokui Gvidui iš knygos „Brolis, kurio nereikėjo“ mama vis dar skaito prieš miegą, ir nieko keisto čia nėra. Pirmą skyrių gali perskaityti mama, tėtis, močiutė ar senelis, paskui skaitykite paeiliui po puslapį, kol vaikas panorės tęsti pats. O perskaitę paklauskite vaiko, kas jį nustebino. Kaip iš tokio pokalbio išauga knygos aprašymas, jau rašėme.
Ketvirtokų 2027 m. kovo 1 d. laukia skaitymo patikrinimas, o dalies jų – dar ir stojamieji į 5 klasę. Vienos knygos tam neužteks, bet kasdienis skaitymas, mūsų nuomone, lavina tai, ko reikės abiem atvejais: perskaityti tekstą ir jį suprasti.
Dažniausiai užduodami klausimai
Kiek knygų per metus turi perskaityti ketvirtokas?
Programoje konkretus knygų skaičius nenurodytas, jį gali nustatyti nebent mokykla ar mokytojas. Mūsų nuomone, gerai, jei per mėnesį vaikas perskaito iki galo maždaug vieną knygą ir aptaria ją su suaugusiuoju.
Ar ketvirtokas gali skaityti knygas iš kitos klasės sąrašo?
Taip. Dar septynis kūrinius, kuriuos programa siūlo ketvirtokams, Urba priskiria trečiai klasei, o „Sidabrinį asiliuką“ – penktai, tad klasės numeris tėra orientyras. Pats sudarytojas rašo, kad „nieko baisaus, jeigu susidomėsite aukštesnės klasės sąrašo knyga“.
Ką daryti, jei vaikas nori skaityti ne iš sąrašo?
Laisvalaikiu tegul skaito tai, kas jam įdomu. Tam neprieštarauja ir Urba. Programa leidžia mokytojui sąrašą papildyti: jei knygos reikia atsiskaitymui, tiesiog paklauskite, ar mokytojas sutiks su vaiko pasirinkimu.
Kur gauti knygų iš sąrašo nemokamai?
Jų rasite mokyklos bibliotekoje ir viešosiose bibliotekose, o ar knyga yra, galima patikrinti kataloge ibiblioteka.lt. Vilniaus miesto savivaldybės centrinėje bibliotekoje skaitytojo pažymėjimas išduodamas nemokamai (vaikams iki 16 metų – su tėvų ar globėjų paraiška), o į namus galima pasiskolinti iki 10 leidinių, ne ilgiau kaip 30 dienų. Kitur sąlygos gali skirtis.
Jei vaikui sunkiau suprasti, ką perskaitė, ar savais žodžiais parašyti apie knygą, galime padėti: mūsų mokytojai veda lietuvių kalbos pamokas pradinukams gyvai Vilniuje ir Kaune arba nuotoliu.
Ar pasiruošę sustiprinti savo žinias?
Mokinkis, siekiantiems daugiau.


