Turinys:
1. “Stebuklingi vaikai”
2. “Normalūs vaikai”
3. Vertinimo keblumas.
4. Ką iš tiesų sužinome?

Kiekvienais metais yra skelbiami atnaujinti Lietuvos mokyklų reitingai. Top 10 mokyklų beveik nesikeičia. Kartais nebent vietomis apsimaino. Reitingai išskirtinai vertinami tik pagal dvyliktokų valstybinių brandos egzaminų rezultatus(VBE) .
Ką iš tiesų atspindi šie rezultatai, ir kaip galima būtų vertinti mokyklas, kad vertinimas būtų ne apie tėvų piniginių storį, bet apie pačios mokyklos suteikiamas žinias/networkingą/psichologinę atmosferą?

1. “Stebuklingi vaikai” – Ar esate girdėję apie dvyliktoką, besimokantį kurioje nors top mokykloje 5-etais, bet paskui netikėtai iš valstybinio gavusį 85, 90 ar net 100? Gal savo klasėje nors vieną tokį turėjote? To vaiko mokyklos mokytoja negalėjo patikėti kaip klasės trejetukininkas praleidinėjęs pamokas galėjo tiek daug gauti iš egzamino? Niekam ne paslaptis, kad su šiuo vaiku tikėtina bent 4 mėnesius prieš pat egzaminą pastoviai dirbdavo korepetitorius. Aiškiai, nuosekliai paaiškindavo dalykus, ir vaikas išmoko. Jeigu bandai išmokti 4 metų, tarkime, chemijos kursą per 4 mėnesius – tai nelabai lieka laiko į mokyklines chemijos pamokas nueiti. Pavyzdžiui ir savo mokyklos laidoje atsimenu, kad buvo vienas vaikas, kur chemijos mokytoja stebėjosi, kaip jis ten regis virš 90 balų chemiją išlaikė nors mokėsi ketvertais ar penketais. Statistikoje – jį chemijos išmokino mokykla.

2. Tada yra tie – “Normalūs vaikai”, kurie jau 9-toje, 10-toje ar 11-toje klasėje pajaučia, kad klasėje “visi supranta” ir mokytojas dar sunkiau, greičiau mokina ir dar daugiau užduoda namų darbų. Atrodo pasakytum “mokytojau, sustok, taigi supranta tik tie keturi top mokiniai ir dar tie – kas pas korepetitorius vaikšto. O ką man daryti?”. Jautiesi kvailelis. Tokie mokiniai tada vasarą, arba rudenį, kai korepetitoriai mažiau užimti pasiima pasistiprinti pamokas ir neprisidaro tų spragų, ir jau net ir pamokose gali sekti ką mokina klasės mokytojas. Jų “šuolis” nebūna taip matomas, nes jie tiesiog susizgrimba anksčiau nei likus 4 mėnesiams iki VBE. Statistiškai tokie mokiniai yra tarkime XXX gimnazijos auklėtiniai, todėl ta gimnazija būna aukštai reitinguose.

3. Vertinimo keblumas.
Kai pagalvoji, tai gimnazijų ir mokyklų reitingų sudarytojai turi sunkią užduotį.
Jie turi įvertinti mokyklos kokybę, bet nei viena mokykla nenori nieko neigiamo apie ją. Jeigu tu jų prašysi duoti informaciją apie savo mokyklą – jie gali jos nepateikti arba pateikti “pamodifikuotus” duomenis. Jeigu tu pasiimsi informaciją pats (pvz iš internetų, ar koks buvęs mokinys kokią istoriją papasakos) ir ji bus neigiama nors į kurią pusę – tada gausi ieškinį arba bent jau grasinantį advokato laišką. Tai kaip tu gali spręsti apie ką nors, kai tau duodama tik teigiama informacija ir jokios kitos? Aš pavyzdžiui apie kokybę visada sprendžiu apie tai – o kaip atrodo kai būna “blogai” arba “labai blogai”? Pvz renkantis automobilį man rūpi ne tik kaip jis važiuoja kai saulė šviečia, bet kai ledas, dargana, plikšala ar kokia ekstremaliai aukšta temperatūra. Va, tada apie automobilio patvarumą tikrai gali spręsti.

4. Ką iš tiesų sužinome?

O čia atsakymas nesudėtingas. Mano manymu sužinome, kuriose mokyklose mokosi tokie vaikai, kurių tėvai yra labiausiai įsitraukę į vaikų ugdymą (arba patys padeda vaikams, arba laiku pasamdo korepetitorius). Abejais atvejais tai tiesiog parodo bendraklasiams ar jų klasiokai kažką pasieks gyvenime, ar ne. Kitaip tariant – kuriose mokyklose geriausias networkingas.

______________

Noriu dar šiek tiek bendrai įvesti į mastymo principą jus. Aš savo įrašuose daug dalykų kalbu gan tvirtai, bet realybė yra ta, kad beveik bet kuris mano teiginys galios daugumai BET NE VISIEMS atvejams. Jeigu sakau, kad “ mokyklos yra geriausios networkingu”, tai čia išvertus reiškia, kad didžiausia nauda, kurią tos mokyklos suteikia – networkingas. Tai reiškia, kad dar yra ir daugiau naudų, kurias jos suteiks. Gal pvz susirado kažkokį gerą fizikos mokytoją, o gal turi naujutėlį stadioną, o gal finansiškai remia vaikus iš neturtingų šeimų, gal yra arti jūsų namų? Yra dar kiti dalykai. Jie individualiu jūsų atveju gali jums būti labai svarbūs. Bet turime suprasti, kad tai, kas svarbu yra procentai. Kiek atnaujintas mokyklos stadionas prisidės naudos mokiniams lyginant su senu, suklypusiu? Mano spėjimas 2-3% geriau? Bet kiek prisidės tai kad 80% klasiokų yra protingi, gal motyvuoti, ir jų tėvai irgi kažką veikia gyvenime?  Manau kad gal irgi prisidės. Apie 70-80% sėkmės, kuri ateis ne kai vaikui bus 19 metų, bus per networkingą. Ir ji ateis ne 19 metų, bet kai vaikui bus kokie tarkime 28, 35 ar 50 metų. Ir net ir šitas bus naudingas tik tada, jeigu jūsu vaikas liks gyventi Lietuvoje ir dauguma vaiko klasiokų liks gyventi Lietuvoje ar arti jos. O jeigu ne? Tada networkingas krenta i tolimesnes pozicijas. Pavyzdžiui, trijų geriausių Lietuvos mokyklų abiturientai (licėjus, KTU gimnazija, VJG milžiniskais procentais emigruodavo, ir negrįždavo (dabar situacija šiek tiek pagerėjo). Nei tarpusavyje, nei su Lietuva po 15 ar daugiau metų jie ryšio nebeturi. Aš žinau iš savo laidos, kuri baigė 2011 metais. Trečdalis gyvena ne LT. Megzti networkingo ryšius emigravusiems tenka iš naujo naujose šalyse. Mokykliniai ryšiai būna prarasti ir nebereikalingi.

Matote kiek yra nežinomųjų, kurie įtakoja bendrą lygtį? Ir kiekvienam žmogui, kiekvienai šeimai šitie visi nežinomieji yra labai individualūs. Padaryti protingą sprendimą renkantis mokyklą yra labai sunkus ir atsakingas sprendimas.

Tiek šį kartą trumpai apie tai kokią iš tiesų informaciją mokinių šeimoms perteikia šiuo metu egzistuojantys geriausių Lietuvos mokyklų ir gimnazijų reitingai.

Iki pasimatymų!