8 veiksmai, kurių gali imtis tėvai prieš patyčias. Aš esu Goda Paskal ir čia yra mano kanalas apie kokybišką ir visapusį vaikų švietimą. Šį video darau, kad padėčiau šeimoms apsaugoti savo vaikus nuo patyčių keliamos žalos.

1. .Svarbiausia pastebėti jas kuo greičiau. Nesistengimas pastebėti, arba pastebėjus – ignoravimas yra vienos didžiausių klaidų kurias daro tėvai. Patyčios neretai jau yra matomos darželyje. Kuo anksčiau sureaguosite – tuo mažiau žalos bus padaryta jūsų vaikui.

2. Neignoruoti patyčių. Eikite kalbėtis su mokyklos administracija, klausti kaip elgiamasi patyčių atveju. Jeigu neturi praktikos kaip elgiasi – siūlykite savo praktiką. Vieną praktikos aprašymą aš net galėsiu jums įdėti į šio video aprašymą. Suprasite, ko jums reikia ieškoti mokyklos valdymo mechanizme. 

3. Bandyti surasti realias priežastis visapusiškai. O jų gali būti bent septynios rūšys:
(1) vaikas netvarkingai apsirengęs.
2) Nuo vaiko sklinda blogas kvapas dėl vartojamų vaistų arba dėl per reto maudymosi, arba dėl neskalbtos fizinio aprangos.
3) Vaikas yra per daug protingas ir kiti vaikui pavydi proto, kitaip tariant jo bijo.
4) Vaikui itin sunkiai sekasi mokslai ir jis dėl to laikomas kvailesniu, kiti vaiko jo negerbia.
5) Vaikas iš biologinės išvaizdos yra labai negražus/nedailus. Tokio vaiko vaikai irgi bijo, vaikai nežino ko iš tokio vaiko galima tikėtis.
6) vaikas yra itin gražios biologinės/fizinės išvaizdos. Aplinkiniai vaikai (ypač tos pačios lyties vaikai) tokiam bendraklasiui pavydi ir stengiasi jo neprileisti prie savos “kompanijos”. Taip daroma pasamoningai, nes itin dailus bendraklasis visada gali nuvilioti priešingos lyties atstoves. Arba itin daili mergina yra pavjus visoms aplinkinėms mergaitėms, nes jos gautų mažiau dėmesio iš berniukų.
7) Vaikas turi plika akimi nematomų psichologinių savybių. Tai gali būti disleksija, ADHD, ADD, bipolinis sutrikimas, schizofrenija ir t.t.. Mokytojai ir kiti mokiniai šių savybių nepriskiria prie “netikėtos invalidumo nelaimės, kai žmogus pavyzdžiui yra invalido vežimėlyje ir jau ir taip matosi, kad turi kažkokį kitoniškumą”. Ir kadangi protinės savybės yra plika akimi nematomos, jie negali duoti logiškos priežasties, kodėl jie turėtų šį vaiką mėgti ar pateisinti. Pasamoningai jis atrodo “kitoks”, todėl saugiausia tokį vaiką yra bent jau “atstumti”. Sunkesniais atvejais – reikia tokį vaiką pažeminti, nes tada iš to vaiko besityčiojant tu tampi labiau superior. Na, o kraštutiniais atvejais – tai jį reikia “perauklėti”. Ir čia va mes turime tuos atvejus, kurie nuskamba žiniasklaidoje, kai keli bendraklasiai susitarę mušė ar kitaip žemino vieną nelaimėlį.

Dalį šių priežasčių neretai galima nesunkiai pašalinti (pvz apsileidimo įtakotos priežastys). Tiesa, kartais būna susidėjusios kelios priežastys (pavyzdžiui šizofrenija sergantis vaikas turi vartoti vaistus, kurie sukelia stiprų atstumiantį kvapą). Arba ADD vaikas yra itin negražus. Toks vaikas bendraklasių požiūriu yra: “kažkoks neadekvačiai šnekantis, o dar ir baisiai negražus!”. 

Prieš man tęsiant toliau, noriu jums priminti, kad palaikintumėte šį video ir prenumeruotumėte kanalą paspausdami varpelį. O jeigu jūs jaučiate, kad iš šios informacijos gavote daug naudos – galite mane paremti suma, lygia naudai, kurią gavote. Tai yra apatiniame dešiniame kampe trys taškiukai ir “donate” mygtukas. Labai ačiū visiems kas prisidedate. Tik jūsų dėka galiu ir toliau kurti!

toliau, ketvirtas žingsnis.
4. Kalbėti su savo vaiku. Prašykite papasakoti tikslias veiksmų ištraukas iš pasityčiojimų. Klauskite apie mokytojų reakcijas pasityčiojimų metu. Prašykite apibūdinti vaikus, kurie tyčiojasi išoriškai, fiziškai.
5. Vesti vaiką pas psichologą mokytis elgesio terapijos (ang. Behavioral therapy). Tai yra investavimas į vaiko emocinį intelektą. Drąsiai pabandžius kelis skirtingus psichologus išsirinkite vieną ir tada stabiliai lankykite terpaijos sesijas bent pusę metų.
6. Patiems eiti į psichoterapiją. Čia aišku galima tiek eiti į terapijos seansus, bet aš prie šios dalies dar priskirčiau ir visokios psichologinės literatūros skaitymą. Šiuolaikinėse knygose galima rasti labai labai daug gerų knygų apie psichologiją

7. Keisti mokyklą, jei to reikia. Čia jau jūs turėjote daug anksčiau pamatyti, kad mokykla neturi mechanizmo, skirto tvarkytis su patyčiomis. Tą reikėjo bandyti išsiaiškinti per atvirų durų dienas. Tatip pat, jeigu ketinate eiti į naują mokyklą, ir buvusioje švietimo įstaigoje jau buvo patyčių atvejų – tai jūsų vaikas turi polinkį ir vienas iš pirmųjų klausimų, kuriuos turite užduoti mokyklos administracijai dar prieš renkantis mokyklą: “Ar yra surašytas protokolas, kokių veiksmų imatės, kai įvyksta patyčių atvejis?”. Ir šito klausimo klauskite ne administracijos, o mokytojų, dalyvaujančių atvirose dienose. Jeigu mokytojas žinos, kokia yra mokyklos politika – tai reiškiasi, kad jie ta politika remiasi ir naudojasi kiekvieną dieną. Šią politiką turi žinoti mokytojai, nes jie yra pirmieji, kurie turi pastebėti tas patyčias. Jeigu mokytojas nežino ir perduos klausimą administracijai – tai net jeigu administraciją ką nors imporivizuotai pasakys – galite būti tikri, kad jie to dar nė karto nepritaikė.
   8. Skaitykite knygas apie psichologiją (pigus variantas, ir padėsite daugiau ir sau, ir vaikams). Jeigu jūsų vaikas patiria patyčias, tai tik reiškia, kad jis/ji nėra standartinis vaikas, tik jo nestandartinumas plika akimi yra nematomas.

   Nuo lengvų autizmo ar kitų socialinių įgūdžių formų, iki per gražios ar per baisios išvaizdos, ir iki nenuspėjamo elgesio (sporatiško). Vaikai būna labai įvairūs.

Tiek šiandien, ir iki pasimatymo kituose video!