Tarp ketvirtos ir penktos klasės vaikas gali patirti įvairius brandos ir fizinius pokyčius, kurie taip pat atsiliepia ir edukacinėje aplinkoje. Tai yra itin svarbus etapas, kadangi dažnu atveju keičiasi mokykla, klasė, auklėtojai bei mokytojai. Ką reikėtų žinoti, kad vaikas lengviau adaptuotųsi pamokų metu ir kaip tam galima pasiruošti dar ketvirtoje klasėje?

Pradinių klasių mokinys nėra pratęs prie dešimtbalės vertinimo sistemos, todėl itin savikritiški ar tobulumo siekiantys mokiniai gali neigiamai sureaguoti į įvertinimus, kurie yra patenkinami ar vidutiniai, visgi vaikui reikėtų paaiškinti, jog pažymys gali įvertinti žinių lygį, o ne patį jį, todėl ir pradinėse klasėse gauti įvertinimai turėtų būti tinkamai aptariami šeimoje, kad mokiniui būtų lengviau adaptuotis prie naujosios vertinimo sistemos.

Natūralu, jog ketvirtoko pareigos yra kiek mažesnės nei penktoko, tačiau, jei pradinėse klasėse į tai nebuvo kreipiamas dėmesys, ateityje gali būti dar sunkiau prisitaikyti ir susitvarkyti su laukiančiomis pareigomis. Tai reiškia, jog ketvirtokais turi pilnavertiškai suprasti, už ką yra atsakingas, kokias vertybes puoselėja ir kaip geba susitvarkyti su pavestomis užduotimis. Vienas iš dažniausių praktinių pavyzdžių – namų darbai, jei ketvirtokas negeba jų atlikti savarankiškai (žinoma, kartais pagalba galima), tai gali reikšti, jog yra daugiau mokėtinų dalykų būsimam penktokui, kurių jis negebės atlikti. Kuo anksčiau vaikas pradės suprasti savo pareigybes, tuo savarankiškesnis ir lengvesnis gali tapti mokymo(si) kelias.

Kadangi kiekvieno vaiko raida ir mokymo(si) pasiekimai skiriasi, pravartu nustatyti pasiekimų lygį ketvirtos klasės pradžioje, viduryje ir pabaigoje. Tai yra itin reikalinga, jei svarstote apie įstojimą į pasirinktą mokyklą, kadangi reikalinga užtikrinti, kad vaikas mokėtų mokykloje reikalaujamus dalykus. Papildomų užsiėmimų su korepetitoriumi metu mokinys gali pasitikrinti savo lygį individualiai bei nuspręsti, ar yra reikalinga pagalba, siekiant, kad žinių lygis atitiktų reikalaujamą, be to, tai tampa tam tikru įvadu į penktąją klasę, kadangi mokinys susipažįsta su dalykais, kurie jo laukia.

Dažnai tėveliai sako, jog pastebi, kad penktoje klasėje vaiko mokymosi rezultatai šiek tiek nukrenta, tai – natūralus reiškinys, vyksta adaptacinis etapas, kuomet mokinys bando prisitaikyti prie naujų pedagogų bei naujos vertinimo sistemos. Kadangi krūvis automatiškai didėja, mokiniui gali prireikti atrasti naujus mokymo(si) būdus bei metodus. Šį dalyką galima numatyti ir ankstesnėje klasėje, atsižvelgiant į tai, kaip vaikas reaguoja į įvairius aplinkos veiksnius. Tarkime, jei jūsų sūnui ar dukrai yra sudėtinga bendrauti su žmonėmis, kurių jis nesutinka kasdien, gali būti, jog praeis kiek daugiau laiko, kuomet jis užmegs ryšį su bendraklasiais naujoje mokykloje. Ruošiantis šiam etapui galite pasidalinti savo patirtimi ir patarimais, kaip jūs elgtumėtės vienoje ar kitoje situacijoje, kuri jūsų vaikui gali kelti diskomfortą.

Svarbu ir tai, kad besikeičiant aplinkai, vaiko būdas gali kisti kartu, todėl, jei pastebite, kad mokiniui yra sunku susikoncentruoti arba jis yra itin aktyvus, verta tam skirti dėmesį. Jei mokinys labai blaškosi, jam reikalinga konkreti mokymosi metodika, schemos ir užrašai, padėsiantys „viską sudėlioti į vietas“. Dažnai korepetitoriai duoda ne tik pačią mokymo(si) medžiagą, bet ir pataria, kaip ja naudotis, tarkime, kurie pratimai yra skirti lavinti atmintį, kurie yra kritiniam mąstymui, kurie yra pasikartojimo ir pan., todėl konkretumas tokiose situacijose gelbsti. Jei mokinys yra itin aktyvus, dažnai gelbsti užduotys, kurias reikia atlikti per tam tikrą laiką, jei jos atliekamos kokybiškai – vaikas gali būti apdovanojamas interaktyvia, neįprasta užduotimi, kuri sužadina smalsumą, jei kokybės trūksta, tuomet jis yra skatinamas labiau pagalvoti, išlaikyti dėmesį ir viską atlikti geriau. Be to, dažnai tokiems mokiniams grupinės pamokos yra tinkamas pasirinkimas, kadangi vyrauja „sveika“ konkurencija, skatinanti pasiekti kuo geresnių rezultatų.

Tekstas parašytas mokytojos Airos Naraškevičiūtės.